Knyga
apie mažą Italijos miestuką, draugystę, ryšius. Ir lygiai taip
pat apie vaikystę, apie tai, kaip stipriai ji gali skirtis dviem
draugėms, jei apie vieną jų suaugę dėl nesuprantamų priežasčių
yra jau susidarę nuomonę. Religingoje šeimoje auganti Frančeska
susipažįsta su „nelabają“ Madalena. Merginos susidraugauja,
vienijamos noro maištauti ir suvokimo, kad moterims ir mergaitėms
visada yra keliami kitokie reikalavimai, nei vyrams ir berniukams.
Man patiko feminizmo (nors kaži, ar tais laikais tą galima vadinti feminizmu; drįsčiau teigti, jog moterys tuomet tiesiog kovojo, kad nebūtų visai nustumtos į paraštes) apraiškos šiame romane. Itin nustebau tokias tvirtas pozicijas turinčias veikėjas sutikusi mažame Italijos miestelyje. Pralenkusios laiką paauglės, kurios, jei galėtų atsidurti ateityje, ko gero verstų kalnus žmogaus teisių srityje ir jų balsas būtų girdimas gerokai toliau ir garsiau, nei tik knygos puslapiuose.
Kaip jau ne kartą minėjau, su Italų rašytojais aš nuolat žaidžiu loterijoje. Dažniausiai arba patinka, ar ne. Ir dar būna trečias variantas, kai skaitau, nesuprantu, ar patinka, mesti nenoriu, o pabaigusi džiaugiuosi, kad skaičiau. Tai šį romaną priskirsiu kategorijai, kai knyga man patiko. Ji išskirtinė, kitokia, veikėjai intriguoja, o jau pirmasis knygos sakinys žada kažką šiurpaus „Nuo savęs nusimesti lavoną – sunku.“. Mačiau, autorė lyginama su Ferrante, o štai jos kūryba man nelipo, arba… paėmiau į rankas netinkamu metu.
Šioje knygoje dažnai atsiduriama ties ta riba, kurią peržengus, kelio atgal gali nerasti. Tarp teisingo ir neteisingo, tarp teisėto ir neteisėto. Bet tikrindami tas ribas juk mokomės, ir kol patikros nekenkia kitiems, galbūt visai įdomu pabandyti likimą patampyti už ūsų. Pasitikrinti savoo moralės ribas ir normas. Tą veikėjos darė ne kartą ir ne du, dėl to tapo tik dar žmoniškesnės.
Labai keista knyga. Niūri, klampi. Bet aš ir praėjus kiek laiko vis pamąstau apie dvi merginas, kurios dalinasi vyšniomis ir paslaptimis paupyje...
Leidyklos dovana.
