Prisisekite saugos diržus, Hoover kalsiu prie kryžiaus! Pamenu, kažkada seniai mačiau prastus atsiliepimus apie Veritę. Kilnojau antakį, gūžčiojau pečiais ir nesupratau, kas ten tokio baisaus, kad romanas susilaukė tiek kritikos? Nes man, neslėpsiu, Veritė patiko. O štai ši, jėzaumarijairvisiapaštalai… Mano paskyroje nedažnai pamatysit, kad aš prastai atsiliepiu apie knygą. Juk dažniausiai, jei man nelimpa, aš nesikankinu. O šįkart mazochizmo seanso nenutraukiau, kankinausi iki pabaigos, nes norėjau įsitikinti, ar čia bus taip silpnai iki pat pabaigos.
Petra – rašytoja, įklimpusi į rašymo bloką ir dar vis neatsigauna po skandalo, įsukusio ją po paskutinės jos knygos ekranizacijos. Ji kasmet atvyksta į nuošalų namelį, kuriame rašymui paskiria ištisas paras. Tačiau šįkart jos rašymo patirtys kitokios. Vos moteriai atvykus kaimynystėje įvyksta nelaimė, o į Petros duris pasibeldžia detektyvas Natanielis Seintas. Situacija pasikuria, veiksmas įsižiebia, o Petra pagaliau gali rašyti...
Pradėkime nuo to, kad knygos pradžioje yra autorės pastaba apie tai, kad ši knyga nėra paremta jos gyvenimu, kad čia tik fikcija. Aha. Miela Colleen, jau kad nerašai aukštos prabos knygų, prašau, prašau, nelaikyk savo skaitytojų kvailiais. Įvyko daug visko gyvenime – suprantu – pasiėmei dalį tos istorijos ir skandalų, pakūrei iš to siužetą. Nuostabu, ne kiekvienas iš sudėtingos situacijos po to dar sugeba išspausti ką nors naudingo sau. Bet tai ir būk atvira. Pasakyk, kad štai, nesąmonės mano gyvenime įkvėpė. Arba bent jau nerašyk to melo knygos pradžioje. Sutapimų gyvenime būna, pasitaiko. Bet ne tiek, ir ne tokių.
Tikrai nesuprantu, ką šiuo romanu norėjo pasakyti autorė. Kokia jo pagrindinė mintis? Moralas? Išvados? Gal būtų labiau apsimokėję skaudulius išrašyt tiesiog dienoraštyje ar papasakoti psichologei? Nežinau. Mėgstu tai, kaip ši rašytoja rašo. Skaičiau beveik viską, ką ji parašė, ir šioji yra pirmas didesnis nusivylimas. Aš nenoriu apsimetinėti, tai sakau kaip yra – nereikėjo šio romano. Ir tai yra mano subjektyvi nuomonė. Ir žinot ką – aš ir toliau skaitysiu jos knygas, nes apie knygas burbėti yra daug geriau, nei apie gyvenimą.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
