Pamatau siaubo romaną ir kaskart su savimi deriuosi: ar nebus, kad prisiskaičius bijosiu į kitą buto pusę nueiti? Bet kažkaip išgyvenu. Šis romanas man pasirodė ne siaubo, o labiau mistinis. Daug nepaaiškinamų ryšių, įvykių, atmosfera sukurta įtaigiai. Bet jei man nebuvo baisu…
Atokus Balantaino miestelis ir keisti įvykiai jame. Vos į jį atsikrausčius Ričardui, jo draugą susiurbia telefono ragelis. Žinoma, tokia istorija niekas iš aplinkinių netiki, tačiau Ričardas pasiryžta išsiaiškinti tiesą ir tai, kas slypi šio miestelio užkaboriuose. Dingus dar vienam klasės draugui – ryžtas viską išsiaiškinti ir apsiginti tik padidėja.
Šį romaną į rankas pasiėmiau visiškai nežinodama, ko tikėtis. Prieš tai skaitytos knygos apie brolius Opgardus nepaprastai patiko, tad žinojau – jei ir nebus stebuklo, tai bent jau bus neblogai susukta. Ir tikrai, nuojauta tik patvirtino ką jau žinojau - Jo Nesbø geba rašyti, ir tą daro puikiai. Man atrodo, kad jeigu kada nors kažin kas rašytui susišviestų, ir jis nuspręstų sukurti kokią romantinę istoriją, ir tai jam pavyktų.
Pagrindinis veikėjas Ričardas – labai keistas veikėjas. Ir čia svelniai pasakyta. Jis nepatikimas, skaitant gali nuolat jausti, kaip jis apeina aplink svarbias detales, pamini tik tai, ką nori paminėti. Be to, nuolat atsiranda šiokios tokios laiko spragos ir kiti neatitikimai, kurie privertė ne kartą suglumti. Tikrai net kelissyk susimąsčiau, kad ėjj, Nesbø, kas čia vyksta? Kur logika? Tačiau čia ne toks rašytojas, kuris susimautų detalėse ar suklystų rašydamas. Viskas čia kaip tasai Čechovo ginklas: nesvarbu, jei akimirką kitą pasimeta logika. Matomai, rašytojas to ir siekė. Ir sakyčiau, pabaiga tai tik patvirtino.
Norėčiau pasidalinti ir tuo, kokius puikius filmus man priminė šitas romanas, bet negaliu, nes juos mačiusiems išduosiu esmę. Tačiau jei mėgstate knygas ar filmus, kur jus neblogai apgauna, vedžioja už nosies ir kažkuriuo metu siužeto posūkyje sprogsta bomba – tai tada romanas tikrai patiks. Ir dar – man visai patiko, kad šitas romanas nedidelės apimties. Nereikėjo to, tad smagu, kad autorius, įprastai rašantis ilgus romanus, pasirinko šią istoriją išdėstyti glausčiau.
Leidyklos dovana.
