Dar prieš imdama šią knygą į rankas aš žinojau – čia bus ta istorija, kai veikėjai varo save ir vieni kitus iš proto vietoje to, kad tiesiog pasikalbėtų. O tada prisiminiau visokias savo gyvenimo simpatijas, kai irgi svaigsti mėnesių mėnesiais, paskui netyčia išsiaiškini ir viskas susidėlioja. Rodos, gi puikiai suprantame, kad jei yra kažkie abipusiai jausmai, dažniausiai klausimų nekyla. Viskas tiesiog teka sava vaga. Jei žmogus tikrai patinka labiau, nei draugas, galiausiai kažkuris kažkurį priremia prie sienos. Visomis prasmėmis.
Romano centre – Aprilė ir Vestlis. Darboholikė Aprilė įsižiūri knygyne dirbantį vaikiną ir nusprendžia palikti jam raštelį. Tačiau raštelį randa ne Vestlis, o Laura. O štai tuomet prasideda moterų susirašinėjimas, abiem manant, jog bendrauja su knygyno darbuotoju.Knyga apie knygas ir knygyną. Kas gali būti geriau? Knyga, knygos knygoje, knygos knygyne, knygos filme, filmas apie knygyną. O žinote, kas įdomiausia? Nesitikėjau, kad viskas pasibaigs taip, kaip pasibaigė. Romantinė istorija, atrodytų – standartas. Du potencialūs įsimylėjeliai vaikosi vienas kitą pussę knygos, tada susieina, būtinai susipyksta, vėl susieina, susitaiko ir tuomet ilgai ir laimingai gyvena. Tai neeeeee, čia visai ne tokia knyga. Čia pagrindinis dėmesys knygynui knygoms ir moteriškai draugystei.
Jauki, rami knyga. Didelio įspūdžio nepaliko, tačiau skaityti buvo visai smagu. Jei ne smulkmeniškumas ir bandymas aprašyti kiekvieną veikėjo judesį, ko gero knyga būtų tapus mažesnės apimties ir gerokai lengviau būtų suvirškinta. Bet kas mėgstat skaityti apie beviltiškas, galvą pametusias višteles – pirmyn. Bus iš ko pakrizenti. O gal atrasite meilę knygoms iš naujo, nes šitas romanas tikrai tai transliuoja. Autorė čia nuolat kalba apie autorius, jų kūrinius ir įvairius įsimintinus veikėjus.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
