Apima
geras jausmas, kai skaitau tokias knygas. Ta ramybė, šiluma,
veikėjų pokalbiai ir mintys verčia šypsotis. Viskas rodosi
artima, pažįstama, suprantama, nors ir nebūtinai esu ką nors
panašaus patyrusi. Užtat kai kurie rašytojai geba taip rašyti,
jog atrodo, kad ir pati ten buvau, mačiau, ragavau… tokios knygos
alsuoja jaukumu, šiluma ir palieka kruopelę gerumo viduje.
Šiame romane pasakojama apie Bo, gyvenantį mažame Švedijos miestelyje. Jis pats puikiai supranta – gyvenimas eina į pabaigą, o jo dienas prablaško šuo ir slaugytojų vizitai bei sūnaus dėmesys. Tačiau sūnus įsitikinęs, kad Bo sunkiai pasirūpina savimi, tad ką kalbėti apie šunį: jis nusiteikęs tėvui „palengvinti“ gyvenimą ir planuoja Siksteną atimti. Tačiau senukas nenori paleisti mylimo šuns ir nusprendžia pasipriešinti.
Šiame romane pasakojama apie Bo, gyvenantį mažame Švedijos miestelyje. Jis pats puikiai supranta – gyvenimas eina į pabaigą, o jo dienas prablaško šuo ir slaugytojų vizitai bei sūnaus dėmesys. Tačiau sūnus įsitikinęs, kad Bo sunkiai pasirūpina savimi, tad ką kalbėti apie šunį: jis nusiteikęs tėvui „palengvinti“ gyvenimą ir planuoja Siksteną atimti. Tačiau senukas nenori paleisti mylimo šuns ir nusprendžia pasipriešinti.
Esu didžiulė lėtų, ramių knygų mylėtoja. Ne šiaip sau keli skandinavų rašytojų romanai yra pelnę pačius gražiausius žodžius iš manęs ir negaliu nustoti kai kurių iš jų rekomenduoti. Ta ramybė, alsuojanti puslapiuose tarsi persiduoda ir veikia tarsi meditacija; skaitant tokį tekstą įneri, ir tiesiog lėtai plauki pasroviui… kai reikia, išneri, įkvėpi, ir vėl atgal į istoriją. Būtent tokia ir šita knyga. Įsigyveni senuko kasdienybėje, palengva bėgančiose valandose, ir išneri oro tik kai kas nors Bo aplanko ar kai įvyksta koks reikšmingesnis įvykis. Ir tokios istorijos nereikalauja jokios pompastikos, joms nereikia staigių, supurtančių siužeto posūkių. Čia grožis ir esmė dažniau slypi tarp eilučių, nei jose.
Šita knyga privertė susimąstyti ir apie gvenimo prasmę, apie santykį su kitais, ypač, pačiais artimiausiais. Ir štai dar ir dar kartą įsitikinau, kad gyvenime dažniausiai suveikia posakis, kad kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Gera geru. Kaip šauksi – taip atsilieps. Tokia yra realybė. Negali juk nuolat kito engti ir tikėtis, kad viskas bus kaip seniau, kažkada ir kantriausiems persipildo taurė.
Graži knyga. Rami, jauki, paliečianti nemažai temų. Ir primenanti, kad gyventi reikia šia diena. Ir toje dienoje nepamiršti tų, kurie mums brangūs.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
%20(1).jpg)