Alice Feeney trileriai – kai nesitiki aukštų materijų, bet gauni kokybiškai susuktą siužetą. Tokia ši rašytoja – jei per stebuklą dar neteko susipažinti, manau, verta tą pažintį nuo kažko pradėti. Šitas romanas, mano nuomone, tam puikiai tiktų.
Rašytojas Greidis laukia žmonos Ebės namuose, norėdamas pranešti jai geras naujienas. Jai jau esant netoli namų, įvyksta avarija: Ebės mašina palei skardį, o žmonos kūno niekas neranda. Bėgant laikui Greidžio noras išsiaiškinti, kas nutiko jo žmonai nemažėja. Kaip ir nedingsta jo noras rašyti, tad agentei pasiūlius jam vykti į mažą Škotijos salelę ir pasinaudoti jos tyla ir ramybe, Greidis negali atsisakyti. Tačiau saloje jo laukia ne viena staigmena.
Puikiai susukta istorija. Link pabaigos bent kelis kartus buvo galima aiktelti iš nuostabos, nes jau kai atrodo viskas aišku, autorė ima ir mesteli dar vieną neįtikėtiną detalę. Tiesą pasakius, net šiek tiek nustebau, kai į tokios nedidelės apimties romaną buvo įpintas toks tankus paslapčių ir manipuliacijų tinklas.
Šis romanas kaip joks kitas – be galo feministinis. Moterų sala, jų taisyklės, nerašyti įstatymai ir jų teismas. Nesitikėjau, kad čia gali būti taip. Tačiau nepaisant visko, man pasirodė teisingi jų poelgiai, o tai, kaip viskas buvo suplanuota – uch, stipru; moteriškas kerštas visu pajėgumu. Maloniai nustebino ne tiek pati istorija, kiek autorės gebėjimas šitaip viską sudėlioti. Nenorėčiau gyvenime susipykti su Alice Feeney, žinant, kokia laki jos fantazija ir ką gali suplanuoti labai pikta moteris.
Kaip visada, trileris neleidžia daugiau analizuoti ar pasakoti, bet ši rašytojos knyga man pasirodė kaip vienas iš geresnių jos darbų. Atmosferiška, slogi, o kur dar faktas, kad daug kalbama apie rašymą, rašytojus ir jų sėkmę (arba nepasisekusius darbus).
Leidyklos dovana.
