Jau ne vieną kartą esu minėjusi, kad distopijas, ypač gerai sukaltas, tikrai mėgstu. Ši knyga – ne naujiena mūsų leidybos padangėje, o tiesiog naujas leidimas. Bet kaip aš džiaugiuosi, kad ją perleido. Man patinka, kad kai kuriomis temomis yra kalbama, kad netylima, kad bent jau meno dėka tie „garsiai nesakomi“ dalykai yra pademonstruojami kitais būdais.
Įkalintos narve gyvena 40 moterų. Aplink ratais suka sargybiniai, kurie su jomis nemezga jokio kontakto, išskyrus maisto patiekimą ar elektrošoką, kai jos nusižengia nerašytoms ir garsiai neįvardintoms taisyklėms. Moterims negalima vienai kitos liesti. Joms negalima būriuotis. Joms tiesiog tereikia egzistuoti. O štai tada nutinka netikėta, vieną dieną sukaukia sirena, sargybiniai pabėga, o moterys ištrūksta į laisvę. Bet ar tikrai tai jas išlaisvina? Kraupi knyga. Sunki emociškai. Slegianti. Bet juk didžioji dalis distopijų tokios būna. Nei Orwell nei Atwood optimistiškų kūrinėlių nerentė. Ir juk tokia šio žanro esmė – sukurti pasaulį, gąsdinantį pasaulį, kuriame viską valdo aukštesnės, ne visada paaiškinamos jėgos. Taip ir čia – su kiekvienu moterų žygiu ima rodytis, kad jau sulauksime vieno ar kito atsakymo. Kiekvienas jų atradimas sukelia tik dar daugiau klausimų: kur aš esu? Kodėl aš čia esu? Kaip ištrūkti? Ir ar yra į kur ištrūkti? Gerai pagalvojus – visi kažkada mirsime, tad koks skirtumas, kokiame pasaulyje gyvename… ir kas būtų, jei jame būtų tik moterys? O kas nutiktų, jei pasaulyje liktų tik vyrai? Manau abiem atvejais tas pats – visi išmirtų; tik skirtingais tempais. Manau, nereikia aiškinti, kurie, mano nuomone atsilaikytų ilgiau. Negavau atsakymų, nors kažkiek tikėjausi aiškumo. Kita vertus – ką tai būtų pakeitę? Sužinočiau, kas viską sukūrė, kodėl sukūrė. Ir? Tai nepakeistų fakto, kad su žmonėmis buvo elgiamasi siaubingai. Kad jie buvo įtraukti į kažkokį eksperimentą, žaidimą, fantaziją? Juk atomazga vis tiek nuo to nepasikeistų. Knyga apie moteris, nepažinusias vyrų. Ir vyrus, nepažinusius moterų. Ir neapleidžia mintis, kad panašiai judame, kai internetas, turėjęs mus sujungti, galiausiai žmones vienus nuo kitų atkerta.Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
