Paskutinė trilogijos apie Alinorą ir jos šeimą dalis. Čia dar daugiau intrigų, autorė dosniau apdovanoja istorijos mėgėjus, nes čia labai staigių siužėto posūkių netrūksta. Patenkina ir tuos, kurie domisi politikos peripetijomis. Kai kuriems skaitytojams tos politikos čia gali pasirodyti daugoka, bet man buvo įdomu. Kad jau po pirmos dalies apmažėjo magijos ir raganysčių, tai bent jau karališkos dramos pakūrė atmosferą.
Ši dalis pilna intrigų – Livija ir toliau raitosi kaip gyvatė ir puola visus iš pasalų. Įdomiai susiklosčius aplinkybėms Alinorai pavyksta grįžti į Faulmairą, kur vietoje skurdo ji atranda dvaro ponios vaidmenį. O kur dar Šermukšnė, veikėja, kurią pamilau nuo pat pradžių. Sąžininga, žinanti ko nori, nepasiduodanti niekam ir ištikima tiems, kuriuos myli, iki paskutinės akimirkos.
Alinoros šioje dalyje gerokai mažiau. Čia pirmu smuiku groja Livija. Kad ir kaip pikta ir liūdna bebūtų, bet šita gyvatė uzurpuoja didesnę dalį knygos. Kita vertus, jei jau veikėja ne iš gerųjų, tai gal ir gerai, kad pakuria tokio lygio pasiutpolkę. Tik įdomiau skaityti.
„Už vandenų“ mus pamėto ir po pasaulį: tai Anglija, tai Amerika, tik perverti puslapį, žiūrėk, jau Barbadose urvuose landžioji. Be galo patiko toji romano dalis, sukėlė daug emocijų, siutino aplinkybės, skaudėjo dėl žmonių kančių, vergijos… Jau rašiau apie pirmas dvi dalis, bet pasikartosiu ir čia – šitoje trilogijoje autorė pereina per bėgalę istorinių įvykių. Vieni jų svarbūs, įsimintini, padarę didžiulę įtaką mūsų istorijos vystymuisi. Arba kiti, gerokai mažesni, kurių tuomet gal niekas neįvertinoir nesureikšmino, tačiau vėliau, su laiku, galima suprasti, kokios smulkmenos dažnai gali būti svarbios. Ir kad būtent jos užbaigia visą tūkstančių detalių dėlionę.
Niūrūs buvo laikai. Neteisybės, skurdas, ligos, karas, susiskaldymas. Vis tik būčiau linkusi manyti, kad visais laikais pasaulyje vyksta kažkas panašaus. Gal tyliau, gal ne taip ryškiai, tačiau visuomenė jei ir keičias, tai tą daro labai lėtai. Juk kai pagalvoji, ir dabar egzistuoja prekyba žmonėmis, karas, visuomenės susiskaldymas, skurdas… keičiasi tik aplinkybės ir tai, kaip viskas lengvai sužinoma, pamatoma ir paviešinama. Nereikia dvi savaites laukti laiško, jog sužinotum, kad tavo žmona pagimdė. Ar kokį prezidentą išsirinko portugalai. Žmonės visada kovojo, visada norėjo daugiau, geriau, garsiau. Tik tiek, kad vieni pasirenka teisingą pusę, o kiti… teisingą tik sau.
Puiki trilogija. Pasiilgsiu visų veikėjų, ypač tų, kurie liko ištikimi sau.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt/
