Romane pasakojama Elsės ir Beno meilės istorija: nuo akimirkos, kai jie susipažino, iki įvykio, apvertusio Elsės gyvenimą aukštyn kojomis. Dar nė porai savaičių nuo vestuvių nepraėjus Benas žūsta, o Elsė palūžta. Bet gyvenimas yra keistas dalykas: jei jame vieni dalykai dingsta, dažniausiai kažkas įkrenta į jų vietą. O štai į Elsės duris pasibeldžia nieko apie ją nežinojusi anyta ir moterys imasi aiškintis reikalus ir bando viena kitą prisijaukinti.
Poros santykiai… na, susipažino, įsimylėjo. Ir nesu tikra, ar mane visada tie aprašomi santykiai įtikino ir tenkino. Kad ir vestuvių diena… nenoriu plėstis, tačiau viskas mane toje situacijoje glumino. Šioks toks vaikų darželis, kur lyg ne tuoktis planuoja ir nesutaria dėl detalių, o ledų skonio negali išsirinkti. Skamba keistokai, bet daug įdomesnis rodėsi Elsės ir Suzanos ryšys. Jų pokalbiai, pasitikėjimas, noras padėti tiek sau, tiek kitai. Kažkokiu stebuklingu būdu Suzana paneigė visus neigiamas konotacijas nešančius posakius apie anytas, nes ji buvo nuoširdi, atvira ir priimanti.
Liūdna knyga, protarpiais švieselės blyksteli, ir vėl pritemsta. Netektys būna visokios, natūralu, jog mirguliuoja emocijos, gedulo stadijos maišosi ir mainosi tarpusavyje. Svarbiausia tuo metu turėti kažką šalia. Netikėtas moterų susitikimas čia padėjo joms abiem. Ir tai, mano nuomone, buvo pati gražiausia šios istorijos dalis.
Susitikime instagrame:
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt
