Kokia graži, jauki ir šilta šita knyga. Neapsigaukite, ir liūdesio čia bus. Bet kaip gali tokio nebūti, kai istorija rutuliojasi dešimtmečiais, o jos centre – trijų moterų likimai.
Keitė, Lisa ir Hana – trys moterys, trys jų likimai. Noras surkuti šeimą, kilimas karjeroje, abejonės dėl santuokos. Kontrastingi visų gyvenimai, tačiau metai iš metų visos trys viena kiatą palaiko. Tačiau ne viskas taip paprasta, nes žmonės linkę pasiduoti silpnybėms, tad ir jų, rodytųsi, labai stipri draugystė ima eižėti.
Keitė, Lisa ir Hana – trys moterys, trys jų likimai. Noras surkuti šeimą, kilimas karjeroje, abejonės dėl santuokos. Kontrastingi visų gyvenimai, tačiau metai iš metų visos trys viena kiatą palaiko. Tačiau ne viskas taip paprasta, nes žmonės linkę pasiduoti silpnybėms, tad ir jų, rodytųsi, labai stipri draugystė ima eižėti.
Turiu savo gyvenime kelias nuostabias drauges. Ir su dviem iš jų mes kažkada praktiškai gyvenome kartu. Kaip pačios juokavom – buvom sugyventinės. Sėdėdavom valandų valandas virtuvėje, rūkydavom, gerdavom kavą; kiekviena užsiimdavo sava veikla. Dar ir šiandien prieš akis stovi stalas, ant kurio karoliukų dėžės, peleninės, kavos puodeliai, virbalai ir fonetikos transkripcijų lapai. Iki šiol esame draugės. Iki šiol jas abi labai myliu, tačiau mūsų gyvenimai per tuos keliolika metų pasikeitė. Ir gana stipriai. Kažkada net užsidiskutavome, panašiai, kaip šio romano veikėjos, ar nesigailėsim dabar priimtų sprendimų ateityje? Tokie pusiau retoriniai klausimai, bet jie svarbūs. Priverčia susimąstyti ir galbūt kažką dar spėti pakeisti, kol nevėlu, jei tik yra toks poreikis.
Ir lūkesčiai, lūkesčiai… norai, svajonės, planai. Ak, koks taiklus šio romano pavadinimas. Ir kaip gražiai čia viskas susiveda, susidėlioja į stalčiukus. Kaip ir veikėjos, maniau, kad mano gyvenimas bus visai kitoks, nei yra dabar. Kaip ir veikėjos, kartais abejoju. Dėl to man ir patiko ši knyga – joje pasakojama apie mus visas. Apie tikrus žmones, apie sužeistus žmones. Ar tuos, kurie net ir nenorėdami pavydi ir galiausiai padaro kažką, kas sužeidžia kitą. Ir nesu tikra, ar po tokių nutikimų draugystes galima prikelti. Bet dėl to knyga taip stipriai ir paliečia: pažįstamos situacijos, kažkada galvoje prasuktos mintys, kurias kaži ar drįstume garsiai išsakyti. Viskas žmogiška, suprantama, pažįstama.
Tai be galo gražiai parašyta knyga. Empatijos čia daugiau, nei smerkimo, nors smerkti buvo priežasčių ir ne viena. Nagrinėjamos sudėtingos temos, tačiau rašymo stilius užliūliuoja. O be prozos ir smalsumas veda puslapiais pirmyn, juk tikrai įdomu, kaip viskas pasibaigs. Užverčiau knygą ir kelias minutes spoksojau į vieną tašką. Neabejoju, mintyse epizodiškai suksis bent kelias savaites.
Leidyklos dovana.
