Labai labai patiko šitas romanas. Kitoks, intriguojantis, baisus, kraupus ir gąsdinantis. Tikrai pamenu save, kai ne kartą ir ne du namo tamsoje esu ėjusi su raktais tarp pirštų. Kai pasiėmusi telefoną apsimečiau su kažkuo kalbanti. Ar kai pamačius neaiškų vyrą skersgatvyje tiesiog apsisukau ir ėjau aplinkui. Kaip tyčia, prieš kelias dienas pamačiau juokelį internete: kas būtų, jei išnyktų vyrai, kas apsaugotų moteris? Saugotų nuo ko?.. Nieku gyvu neabsoliutinu, kad vyrai yra blogis, ne ne. Tačiau amžių amžius moterys yra žemiau, nei vyrai. Sąlygos joms yra kitokios, nei vyrams, nors atlieka tą patį darbą. Tarp kitko, jau kelias savaites diskutuojame su vienu draugu apie atlyginimų skirtumus, ir niekaip negalime susitarti, kokia yra toji tiesa, ir kas iš tiesų yra teisinga. Moterys, pabandykit paklausti savo vyro, ką mano šia tema, išsivystys nepaprastai įdomi diskusija, garantuoju.
Šiame romane jau pradžioje žinome kas mirs. Kaip mirs. Tačiau autrė pateikia visiškai neaiškias aplinkybes ir sutapimus, kurie atveda prie atomazgos. Ir tai šiurpina. Pasakojimas mus veda keliais ir klystkeliais, supažindina su abiem veikėjomis ir tada pamažu sklaido romano pradžioje užleistą miglą. Tačiau dėl tų gautų atsakymų nepasidaro lengviau. Ne visada tiesos žinojimas atneša ramybę, tikrai ne visada. Bet nusisukti, ir apsimesti, kad baisūs dalykai šalia nevyksta, irgi negali.
Moterų solidarumas šioje istorijoje žavi. Ir ne tik šiame romane, bet ir gyvenime. Mano aplinkoje vis dažniau atsiranda pagyrimai vienos kitoms. Komplimentai. Palaikymas. Gera gyventi ir būti apsuptai moterų, kurios pasidžiaugia kartu, o ne kaišioja pagalius kitoms į ratus, o kitą dieną kalba apie bendrystę. Hipokritės, tiek žinių. Pasaulis būtų daug gražesnis, jei palaikytume viena kitą.
Sutapimai šiame romane taip pat nuveikia didelį darbą. Drugelio efektas? Senas filmas „Sliding Doors“, kuriame veikėja spėja arba nespėja į traukinį, ir jos gyvenimas pasisuka dviem visiškai skirtingomis kryptimis. Bet juk pagalvojus, būtent taip ir yra gyvenime. Kas būtų, jei nenueičiau į renginį. Jei nepasukčiau į vieną gatvelę. Jei būčiau vilkėjus ilgesnį sijoną. Kas būtų, jeigu būtų...
Stipri, įdomi, reikalinga knyga. Šių dienų kontekste ypač, kai moteris dar vis kaltinamos, nes tiesiog išeina į gatvę. Kai tam tikrose šalyse „silpnoji“ lytis negali viešumoje kalbėti. Kai, atrodytų, išsivysčiusiose šalyse iš moterų atimama galimybė pačioms priimti sprendimus dėl savo kūno. Randu bendrą vardiklį visoms šioms problemoms, ir tai, neslėpsiu – gąsdina. Būtent dėl tokias knygas ir reikia skaityti. Ir apie sudėtingus dalykus kalbėti, diskutuoti ir kelti klausimus. Nes kai nerūpi mums pačioms, kažkas sprendimus priims už mus.
Leidyklos dovana.
