Sako, gyvas esi tol, kol dar gyvenime yra likę pirmų kartų. Pati sunkiai galiu patikėti, kad tik dabar susipažinau su Remarku. Jau seniai norėjau perskaityti ką nors iš jo kūrinių, tačiau vis prisibijodavau – juk kartelė užkelta nevaikiškai. Bet suprantu, kodėl žmonės taip myli ir vertina jo kūrybą. Suprantu, kodėl jo kūrinius cituoja, o žmonės skaito jo romanus ir po kelis kartus. Kažkuo, maža dalelyte šis rašytojas man priminė ir mano mylimą Steinbeck’ą – kai viskas pasakoma gana aiškiai, o dar daugiau paliekama tarp eilučių susirankioti.
Romane pasakojama apie du karo nublokštus, parblokštus ir pavėtytus žmones. Jie susitinka, ir mainais į bilietus į Ameriką vienas pabėgelis pasižada praleisti su juo naktį ir jį išklausyti. Užsimezga ryšys, grįstas pasitikėjimu, bendromis patirtimis ir sutapimų kupinomis meilės istorijomis.
Ne veltui klasika yra klasika. Kūrinys mane užliūliavo, nes būtent tokius – lėtus, ramius, su daug prasmingų dialogų aš ir mėgstu. Gali nebūti daug veikėjų, gali nebūti daug veiksmo, bet jei veikėjų asmenybės, dialogai, patirtys mane papirks – fanfarų ir trimitų man gali nė nebūti.
Tai istorija apie bėgimą. Pabėgimą. Nuo karo, nuo likimo, nuo skausmo. Kai kuriais atvejais, nuo savęs paties. Ir tokios istorijos visada giliai užkabina. Susimąstau – kaip elgčiausi pati vienu ar kitu atveju? Kokius sprendimus priimčiau, jei žinočiau apie pasekmes? Jei nuojauta būtų tokia nevaldomai stipri, tarsi pranašinga… ar ryžčiausi veiksmams, kurie prieštarauja ne tik jai, bet ir sveikam protui?
Jau minėjau dialogus, tačiau noriu akcentuoti, kad bent jau šiame Remarko kūrinyje jie nuostabūs. Gilūs. Jie tokie, kokie pokalbiai gyvenime man ir patinka. Kai atsiveri, nebijai nudengti pačių ploniausių savo sielos sluoksnių, ir galiausiai džiaugiesi tai padaręs. Labai pasiseka, kai sutinki žmogų, su kuriuo gali šitaip kalbėtis. Kai ir tylos pauzės tampa iškalbingos.
Džiaugiuosi susipažinusi, ir kaži ar turiu pakankamai kompetencijos daugiau ką sakyti apie klasiką. Puiki pažintis, nuostabus miestas ir įstabi naktis, kurią turėjau malonumo praleisti su veikėjais.
