Kaip maloniai esu nustebinta šios knygos. Tai visiškai kitoks, nei esame įpratę, romanas apie holokaustą. Čia viskas, kas baisiausia lieka tarp eilučių. Arba į stovyklas autorius mus nukelia tik labai retais atvejais. Ši knyga labiau apie tuos, kurie lieka kitoje tvoros pusėje ir vėliau turi gyventi su aibe jausmų.
Ši istorija pasakoja apie nacių okupuotą Graikiją ir berniuką, vardu Nikas. Teisingas, švelnus ir sąžiningas vaikas tampa įrankiu žiauriame pasaulyje ir jo žodžiai nulemia žmonių gyvenimus. Kaip likti, būti ir toliau su tuo gyventi, o ne tiesiog egzistuoti?
Šiame romane daug filosofinių pamąstymų: nenuostabu, kai vienas iš pagrindinių istorijos pasakotojų – visažinė Tiesa. Pasirinktas nepaprastai įdomus ir retai sutinkamas pateikimo būdas, ir man jis čia tiko. Juk kartais tikrai norėtųsi žinoti viską – kur slypi blogis? Kur jo šaknys? Kaip atkapstyti gėrio likučius ir kas juos paslėpė? Arba tiesiog lengviau paklaidžioti po žmonių vidinius pasaulius. Ne tam, jog pateisintume, bet kad geriau suprastume: kiek daug gali nulemti vienas žmogaus žodis ar veiksmas, ypač, kai nesuvokiama, kokia yra realybė.
Netrūko ir akimirkų, kai viskas slysta, atrodo, norisi giliai įkvėpti ir pulti gaudyti, bet supranti, kad nepakeisi nieko. Žinai, kaip sukosi ir vingiavo istorijos baisumai, žinai, kad kai kurių monstrų negali sustabdyti ir didžiausia armija su pačia didžiausia motyvacija. Tiesiog taip yra. Ne visada ir ne viskas gyvenime vyksta teisingai. Ir tai siutina. Verda kraujas, kai skaitau tokias knygas; o šiandien – ir kai matau analogiškas situacijas, kurios užklumpa žmones visai netoliese. Gyveni ramiai, valgai pusryčius, o tavo namą nušluoja nuo žemės paviršiaus bomba. Išlydi vaiką į mokyklą, o jis iš jos negrįžta, o ir parsivesti nebėra iš kur…
Romano pabaiga nenustebino, tačiau sukrėtė ir suvirpino širdį tai, kaip stipriai karas sužeidžia žmones. Kaip kartais po viso regėto siaubo, net ir ryškiausi žiburiai akyse ima ir užgęsta. Be galimybės vėl žibėti. Karas, deja, ne tik nužudo fiziškai, bet ir visam gyvenimui palieka randus, su kuriais vėliau tenka būti likusiems. Išgyvenę jaučiasi kalti, o kaltė – vienas sudėtingiausių ir į pačią giliausią duobę gramzdinančių jausmų. Būtent apie tai ir šis romanas.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
