Skaičiau nemažai romanų panašia tema: moterys, kurios moka, žino ir supranta daugiau – vyrų palaikomos raganomis. Laikomos pavojingomis, kenksmingomis. Laikomos grėsme visuomenei. Tačiau visus atvejus sieja bendras vardiklis – jų kaltintojai yra vyrai. O tie kaltinimai atsiranda iš baimės, nes nesupranti, nes žinai mažiau. Ir iš to, kad moterys gali daugiau.
Šioji knyga mums pasakoja apie tris moteris, nutolusias šimtmečiais, tačiau jas jungia bendrystė, galia ir iš kartos į kartą perduodama galia. Alta, Violeta ir Keitė – trys Veivordų moterys, kurios atsiduria neteisybės, kaltinimų, nedėkingų aplinkybių labirinte; jos turi išgyventi ir perduoti savo žinias ir galias toliau šiame gana stipriai besipriešinančiame pasaulyje.
Kelios kartos, ir jas visas jungia tas pats – galia, nepaaiškinama jėga jų kūnuose, kuomet moterys geba gydyti, geba jausti daugiau, leidžiasi vedamos stiprios nuojautos ir tokiu būdu gelbėja, padeda, arba, neretu atveju apsigina pačios ar apgina kitą. Tik ir vėl kyla klausimas – kodėl visais laikais moterims vis tenka gintis. Kodėl jos (mes) negali ramiai gyventi ir imti iš gyvenimo viską, ką jis duoda be situacijų, kai vyrai nori šį ar aną atimti. Nieku gyvu nesakau, kad visi vyrai blogi, kad viskas yra tragiškai blogai. Ne ne. Daug kas pasikeitė, tačiau vis tiek, vis dar atsirandame situacijose, kuomet vyrai sprendžia, ar mes galime darytis abortus. Vyrai kuria įstatymus, kurių dėka vėliau moterys bijo, nes joms surišamos rankos, joms atimama teisė priimti sprendimus dėl savo kūno, ateities, šeimos, sveikatos. Dar ir šiais laiškai dažnas vyras gaus didesnį atlygį už tą patį darbą. Kaip tai gali nesiutinti? Kaip?
Romanas gražus. Painokas, vietomis reikėjo laiko susivokti, kas čia kieno anūkė ar mama, tačiau kartų ryšys, moterų ryšys šiame romane buvo pavaizduotas fantastiškai. Čia buvo viens iš tų retų atvejų, kai tradicija ir palikimas buvo gražūs ir vertingi. Kai tradicijos ir papročiai saugojo, o ne žeidė ar skaldė. Kai tradicijos apjungė ir buvo gera matyti, kaip buvo perleidžiamos iš kartos į kartą.
Ir ryšys su gamta šiame romane buvo akcentuojamas vėl ir vėl. Iš gamtos čia moterys sėmėsi ir įkvėpimą, ir galias. Gera skaityti apie tai; ne tik kad pats tekstas gražus, bet ir nesunku įsivaizduoti visus vabalėlius, augalus, ir moteris, pagarbiai naudojančias jų teikiamas galias.
Leidyklos dovana.
.jpg)