Mažos apimties knygutė, nedidelis romanas, o tiek galios savyje talpina. Tiek skausmo. Tiek neišsakytų skaudulių ir neišverktų ašarų. Negaliu atsižavėti autoriais, kurie sugeba į mažai puslapių sutalpinti tiek grožio, tiek skausmo ir tiek emocijų. Vietoje to, kad skiestų tekstą bereikalingais žodžiais, palieka skaitytojui visišką koncentratą – kapstykitės jame, jauskit viską iki galo. Ši knyga būtent tokia. Slogi, sunki, emociškai išdraskanti.
Romanas mums pasakoja apie motiną, kuri ieško iš namų išėjusios dukros. Ji keliauja laiku, prisimena savo motinystės pradžią, prisimena svarbiausius jos niuansus, bando atkapstyti, ką padarė ne taip, kad dukra vis bėga iš namų. Tai romanas apie motinos ir dukters ryšį – kuomet mama bando sulaikyti, o dukra visomis išgalėmis stengiasi atsiplėšti.
Nenoriu rašydama apie šį romaną leistis į asmeniškumus. Kitokiu metu gal ir būčiau tą dariusi, bet šiuo metu negaliu nerti gilyn, negaliu plėšti jau beužsiveriančių žaizdų, traukyti jau beveik galo ištirpusių siūlų. Negaliu. Tiesiog fiziškai negaliu. Tačiau neslėpsiu, šią knygą skaityti dabar buvo nepaprastai sunku. Pykau. Graudinausi. Bandžiau suprasti. Ir vėl iš naujo. Per daug skaudėjo, per daug palietė asmeniškai, per daug taikliai tekstas susiliejo su mano pačios patirtimis ir tam tikrais išgyvenimais.
„Kartais kas nors pasakydavo, nesuprantu, kaip tu ištveri. Atsakydavau, neištveriu.“
Aš norėčiau suprasti tokias mamas. Ir norėčiau jų nesmerkti, neteisti, nekaltinti. Norėčiau geriau suprasti ir tokius vaikus, kurie skaudina artimus, nes neturi kitos išeities. Bet dabar puikiai suprantu, kad dažnu atveju mamos pačios savęs nesupranta taip besielgdamos; joms tai atrodo teisinga: saugoti, kontroliuoti, budėti tarsi Cerberiui net ir jau prie suaugusio vaiko ir neleisti jam kvėpuoti. Nenorėjau, bet vis tiek išrašiau, kas pačios širdyje sukasi. Taip jau būna su gerais romanais – jie sujudina viską viduje. Iškelia į paviršių sunkias emocijas. Priverčia pagalvoti, pasvarstyti, pažvelgti į situaciją į skirtingų perspektyvų.
Pabaigusi romaną suvokiau viena – net ir pati tamsiausia begalinė naktis kada nors baigiasi.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
