Man Ahnhem rašo geriausius trilerius. Esu nemažai serijų pradėjus, skaičius, tačiau tik šiai esu ištikima, ir net šiek tiek liūdna, kad taip retai lietuviškai sulaukiame vis naujos dalies. Kita vertus – tas laukimas tik dar labiau sužadina norą skaityti, vos tik knyga pasirodo knygynų lentynose.
Šioje serijos dalyje Fabianas Riskas įsivelia į dvi bylas; jis imasi tirti, rodos, absoliučiai nesusijusius nužudymus, o kartu aiškinasi ir savo kolegos mirties aplinkybes, nes Fabianas įtaria vieną kolegą prie jos prisidėjus. Tačiau byla, kurioje nužudymai nesusiję, veda iš proto visus – jokio motyvo, jokių sutapimų, viskas tarsi vyksta atsitiktinai. O kas, jei visa tai, tik kraupus, šaltakraujiškas kažkieno žaidžiamas žaidimas?
Man atrodo genealus pasirinkimas tame, kad čia tarsi nėra motyvo. Tarsi. Tačiau su laiku jis ima aiškėti, kas, kaip, kodėl, viskas ima dėliotis į savas vietas. Tačiau tai nepalengvina tyrėjų darbo – kai viskas nulemiama neaišku ko, nežinai, ko tikėtis. Negali užbėgti įvykiams už akių, net ir labai to norėdamas, nes niekas nevyksta pagal jokią apčiuopiamą schemą. Ir šitoji siužeto dalis tik įrodo, kokie tyrėjai talentingi, ir kokie siaubingi, šaltakraujiški gali būti žudikai.
Įdomu buvo skaityti ir apie Fabiano sūnaus tolimesnius patyrimus ir išgyvenimus, nes autorius tęsia praeitoje dalyje tirtą bylą. Tačiau viskas yra sudėtingiau, ir įdomiau skaitytojui, kai toje byloje įveltas ir detektyvo sūnus. Gaila buvo visos šeimos skaitant. Kažkaip sunku suvokti, ką turi pergyventi tėvai, kai vaikas įsivelia į tokio lygio dalykus, ne ką mažiau gailėjau ir vaiko – nesusivokęs, išsigandęs, pasimetęs. Labai įdomu, kaip išsisrėbs visa jo privirta košė.
Talentingas rašytojas. Susuka siužetą taip, kad nesinori paleisti knygos eilinį kartą. Rodos penktoje dalyje jau galėtume jausti, kad autorius išsisemia, pavargsta – tačiau nieko panašaus. Puslapiai verčiasi taip pat greitai, o mano simpatijos Fabianui Riskui tik auga.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt/
