Aš nežinau, kaip reikia gedėti. Kiek ilgai. Kokie yra tinkami būdai tą daryti. Ir vis tik naujaučiu, kad nežino niekas. Prieš geras pusantros savaitės gavau užduotį – parašyti laiškus žmonėms, kuriuos praradau. Tą padarius – palengvėjo. Rašyti buvo sunku. Kilo skirtingos emocijos, mintis vijo mintį, jausmas jausmą, tačiau galiausiai kažkoks slogutis ėmė ir atsitraukė. O gal tik bandau save apgauti. To dar irgi neišsiaiškinau. Bet išrašius kai kuriuos dalykus mažumėlę palengvėjo.
Joan Didion perėjo pragarą. Ligoninėje guli jos dukra, vaduojasi mirtimi, o tuo pat metu netikėtai miršta ir jos vyras. Šiuose jautriuose memuaruose moteris bando save pagydyti. Išgedėti. Išbūti. Čia ir dabar, su savimi. Be vyro, be savo uolos. Moteris tarsi turi vėl mokytis gyventi iš naujo. Tik kaip? Kaip paleisti viską, ką turėjai tiek daug metų, ir judėti į priekį?Gedulas yra didelė ir galinga jėga. Jis užklumpa netikėtai. Galbūt pamačius kokį daiktą, galbūt apsilankius vienoje ar kitoje vietoje. O gal tiesiog išgirdus dainą ar užuodus vieną ar kitą kvapą. Ir tada pakerta. Akimirką, rodosi, žemė slysteli iš po kojų. Ir kaip tada būti, su visu tuo skausmu, kai stabilumo, rodosi, nebelikę niekur?
Memuarai jautrūs. Autorė pasakoja apie savo mylimus žmones su didele meile, dalinasi patirtimis, pajautimais, rodos, atveria širdį, apsinuogina.
„Žmonės, neseniai ko nors netekę žvelgia ypatingai, nors tą žvilgsnį galbūt atpažįsta tik tie, kurie yra jį matę savo pačių veiduose.“
Kas būtų, jeigu būtų? Klausimai, kurie tikriausia kamuoja kiekvieną, kuris kažko neteko. Ar būčiau galėjusi ką nors pakeisti? O jei minutė šen ar ten, o jei būčiau neapleidusi? O jei stipriau kovočiau? Didion irgi neria į tokius apmąstymus, jų šioje knygoje apstu. Ir niekas nepasikeičia, varai save iš proto, tai tarsi diskusija apie tai, ar medis krisdamas miške iš tiesų sukelia garsą, jei net ir niekas to negirdi.
Aš nežinau, kaip gedėti, nežino niekas. Bet Joan Didion pabandė tai išrašyti, ir jai tai pavyko meistriškai. Knygoje be galo daug skausmo, meilės, gailesčio, abejonių. Bet nemažai čia radau ir vilties, vilties, kad viskas kada nors bus šviesiau. Ir kad galbūt palengvės, gedulo stadijos pakeis viena kitą ir galiausiai ateis… susitaikymas. Ir grįš magija bei noras gyventi.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
