JAUSMAI - Akvilė Kavaliauskitė

Vis dažniau ir dažniau mane maloniai nustebina lietuvių autoriai. Išvaro baisias mokyklos laikų baimes be egzorcizmo, švelniai, papasakojant jautrias, gražias istorijas ir paliečiant reikiamas stygas. Tokia yra šioji knyga – apie laikus, kai dar ne taip drąsiai pirkdavome lėktuvo bilietus ir kiekvienas praėjimas pro oro uosto kontrolę išmušdavo prakaitu net ir pačius drąsiausius. Ir sutapk tu man taip įdomiai – aš, kaip ir romano veikėjai, pirmąsyk skridau būtent 2009 metais, tais pačiais, kuriais vyksta šio romano veiksmas, tad visos kultūrinės nuorodos, visokios smulkmenos pasirodė itin artimos. Pradedant muzika, filmais, baigiant ekonominiais niuansais.

Eimantas su su Mona susipažįsta su Mona kino teatre, kuriame ji tuo metu dirba. Tarp jaunų žmnių netrunka įsižiebti jausmai. Abu jaunuoliai kažko ieško gyvenime, randa, pameta, vėl ieško. Tačiau Mona visų labiausiai nori rasti savo tėvą, apie kurį nežino beveik nieko. Eimantas nuperka bilietus į Norvegijos šiaurėje esančią salą ir jie abu iškeliauja. Abu tikisi ten rasti atsakymus.

Šitas romanas yra toks, kokius aš mėgstu. Lėtas, jautrus, klampus. Veikėjai nedaugžodžiauja, o jei jau kalbasi, tai papaskaoja pačias neįtikėtiniausias istorijas. Arba pasidalina jautriausiais išgyvenimais. Man ir vėl norisi priminti jau ne kartą minėtus Linklaterio filmus, nes tokia ir ši knyga – puikiai ją įsivaizduoju filmo formate. Tiek veikėjus, tiek jų pažinties akimirkas, tiek salą ir jos atmosferą. O kur dar svetingi salos gyventojai, kurie, iš pradžių nenoriai, tačiau vėliau jau išskėstomis rankomis priimą Moną su Eimantu.

Norėjau, kad knyga nesibaigtų. Buvo aišku nuo pat pradžių, kur viskas galiausiai pasibaigia, tačiau be to, kad norėjosi istoriją pergyventi kartu su veikėjais, aš nenorėjau su jais atsisveikinti. Būčiau mielai pabuvusi saloje ilgiau. Arba grįžus dar mielai būčiau trynusis su jais kino teatre. Arba tiesiog kaip musė ant sienos klausiusis jų pokalbių. Bet yra gyvenimas, ir jis būna įvairus, kaip ir jausmai. Tereikia mokėti visa tai priimti atvira širdimi.