Įdomiai sutapo dalykai ir vėl gyvenime, nes prieš kelis mėnesius gana intensyviai žiūrėjau dokumentikas apie įvairias sektas, nusikaltimus, o tuo pačiu į mano akiratį pateko ir mormonai. Mormonai – krikščionybės pagrindu sukurto judėjimo veikėjai. Įprastai jie turi tvirtą lyderį, gyvena apokalipsės laukimu ir tam intensyviai ruošiasi, marinuoja, pakuoja, kasasi bunkerius. Žodžiu, laukia savo lyderio, kad paskelbtų Armagedono datą, tačiau paskutiniu metu lyderis vis apsišauna, tai tikslios datos kurį laiką net neskelbia.
Apie ką knyga? Apie tris našles. Apie tris moteris, kurių vyras, Bleikas, randamas paupy negyvas. Daugpatystė nelegali, ir net patys mormonai neva tokius dalykus smerkia ir nepripažįsta, tad detektyvams darbas ir palengvėja ir pasunkėja vienu metu – kai paprastai galėtų įtarti žmoną, dabar artimiausių ratas praplatėja, ir jie neatmeta galimybės, kad nusikaltimas gali būti įvykdytas ir komandinio darbo principu. Tačiau ne viskas čia taip paprasta. Žmonos bendrauja su teisėsauga ir tuo pačiu metu ima kapstytis po vyro paslaptis, kurios tarsi yla iš maišo ima lįsti ir duria gana skaudžiai…
Įdomus dalykas – man yra tekę keliauti po Jutą, valstiją, kurioje yra įsikūrusi visa mormonų irštva, grietinėlė ir valdžia. Ten yra jų pagrindinė šventykla, o valstiją valdo būtent jie – visur įsiterpę religijos atstovai. Juokas juokais, mes su drauge kažkada po Solt Leik Sitį važinėjome pusdienį, kol radome, kur nusipirkti vyno. Mormonai alkoholio pardavimą reguliuoja stipriau, nei mūsų Veryga.
Pradžioje noriu tik pasakyti, kad šita knyga yra kaip geri popcornai. Pasiėmiau ir net nepajaučiau, kaip sudorojau. Įtraukė taip stipriai, kad puslapiai vertėsi, intriga augo, spėlionės keitėsi kas kelis skyrius, žmonos tai patiko, tai erzino, tai jas teisinau, tai kaltinau. Bet kuriuo atveju – visos man čia jos pasirodė gana panašaus lygio pindos. Tokios pagerintos veikėjos, kai pačiai tinka būti durų kilimėliu, bet tuo pat metu nekenti ir kenki kitai moteriai, esančiai panašioje ar kone identiškoje pozicijoje. Ir kai puikiai supranti, kad nuo tavęs nepriklauso beveik niekas.
Pabaiga tokia logiška, kad net nuobodu ir neįdomu. Nepaisant jos, visas romanas man labai patiko, užteko ir įtampos, ir spėlionių, ir dvejonių. Įtarinėjau visas ir visus. O kur dar sektos (atleiskite, radikalių religijų kitaip vadinti negaliu) aprašymai ir kultūriniai niuansai. Buvo labai labai įdomu. Prieš tai esu skaičiusi knygą apie amišus, tad ir romanas apie mormonus pasirodė kaip neblogas variantas, norintiems bent probėgšmiais susipažinti su šios religijos herojais.
O šiaip, būkit protingi, nelįskit į sektas, nes baigsis kaip Bleikui.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
