Vos dvimetę Joną pagrobia iš turtingų tėvų Berlyne ir Rytų Europos girioje užaugina atskalūnė žiniuonė. Jona auga be jokių socialinių ryšių, yra gąsdinama ir bauginama išoriniu pasauliu, mokoma išgyventi gamtos apsuptyje. Tačiau merginai suaugus, globėjai mirus, jos gyvenimą apverčia karas ir ji imasi padėti karo aukoms.
Absoliučiai puiki, kitokia, išskirtinė knyga apie karą. Jau seniai manęs nebuvo taip sužavėjusi knyga apie karo baisumus, nes ji tiesiog kitokia. Čia esmė išgyvenimas, žmogiškumas, gamta. Ir viskas vyksta baisių dalykų fone, tačiau mes didesnę dalį romano net nepaliekame girios. Girios, kuri saugo, gelbėja, maitina ir suteikia priglobstį. Veikėjai šioje knygoje irgi kartais rodosi kone magiški. Gal atmosfera, gal knygos kinematografiškumas čia viską taip sudėlioja, tačiau skaityti buvo didis malonumas. Pamilau didelę dalį veikėjų, supratau jų motyvus, jų norus, aiškūs buvo poelgiai ir siužeto vingiai.
Kai ir šiuo metu netoliese vyksta tokie baisumai, man yra tiesiog atgaiva skaityti tokias knygas, kuriose parodomas prigimtinis žmonių gerumas, noras padėti kitam, noras ieškoti ir rasti teisybę. Buvau jau pavargusi nuo visų šabloniškų istorijų apie karą, tad čia būta gaivaus oro gurkšnio. Visa magija mane įtraukė, siužetas nepaliko abejingos.
Suvis labiausiai mane pakerėjo Jona. Stipri, labai stipri veikėja. Tvirta ir moteris, kuri žino savo ribas, standartus. Ir tai vietomis net stebino – augus be jokio ryšio su išoriniu pasauliu, jauna mergina turėjo labai ryškiai ir aiškiai susidėliotas vertybes, žinojo, ko yra verta, kiek gali pakelti ir kiek jai derėtų leistis užkraunamai. Ji visiškai ryškiai patenka į tų stiprių moterų personažų sąraš viršų, nes labai retai sutinkame tokias veikėjas, iš kurių galima pasimokyti beveik visko.
Nuostabi knyga. Lengvas rašymo stilius, galbūt nėra čia aukštos prabos, tačiau siužetas ir veikėjai viską atperka su kaupu. Puikiai įsivaizduoju ir filmą, žiūrėčiau su malonumu.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
