Nėra namų be dūmų. Kuo labiau bėga metai, tuo labiau tuo įsitikinu. Kai šeima ar pora viešai transliuoja, koks idealus jų santykis, kokia nuglaistyta jų santuoka, o namai blizga visomis prasmėmis, tuo man sunkiau visu tuo patikėti. Ne ne, tikrai neskubu rėkti, neva nebūna puikių santykių ar gražiai bendraujančių šeimų. Tokių tikrai yra. Bet man vis tiek sunku patikėti, kad net ir tokiose šeimose nerastume vieno kito skeleto spintoje.
Detektyvas gana paprastas – detekyvę Juliją Stark aplanko turtingas verslininkas Peras Giuntas, telefone po eilinių išgertuvių radęs keistą nuotrauką, kurioje matomas surištas vyras. Julija atvyksta į šeimos dvarą aiškintis ir to, kas tas vyras nuotraukoje, ir tuo pat metu įsivelia į dešimtmečius besitęsiančias šeimos dramas.
Tai pirmoji šių autorių knyga, o ją užvertus galiu pasakyti, kad skaityčiau ir kitas dalis, nors ir nesu didelė Agatos Kristi stiliaus detektyvų, nes šis pasirodė būtent toks. Gal ir Lucy Foley priminė. Daug liaudies, prabangi vieta, visi turtingi, tačiau ne itin protingi. O tada aplinkybės visus uždaro į bendrą erdvę ir tarsi nelieka nieko kito, kaip tik išsiaiškinti viską iki paskutinės smulkmenos, kad jau susirinko. Ir tokios akistatos įprastai prie gero nepriveda; į spastus pakliuvęs ne visada elgiesi adekvačiai.
Skaitant kito ir mintis, kad tokio tipo knygos galėtų tapti puikiais filmais ar serialais. Paimi kelis panašius siužetus ir iš jų padarai superduper fantastišką scenarijų, parenki gerus aktorius ir valio, dramą perkeliam į ekranus. Bet vėlgi – tokių serialų ir filmų yra, ir net ne vienas. Ir kažkodėl šitos matytos ir girdėtos siužetinės linijos kažkuo traukia. O jeigu dar neatspėji, kas ir kodėl, galiausiai suvartoji viską su pasimėgavimu.
Dar pridėsiu – be savęs gailesčio akimirkų, man patiko pagrindinė veikėja. Jei bus daugiau dalių lietuvių kalba, mielai versiu puslapius ir toliau seksiu Julijos gyvenimą.
Susitikime instagrame:
