O tu šventas naivume, imu aš Hoover, skaitau, patinka, po to sulimpa viskas nuo saldumo ir keikiuosi. Atkeliauja į rankas kita autorės knyga, ir vėl užsisuka ratas. Ir nieko negaliu sau padaryti. Vienintelis pliusas – aš visada žinau, ko tikėtis ir ką tikrai gausiu. Šįkart man reikėjo lengvo skaitinio po sudėtingo romano. „Išpažintys“ tam puikiai tiko, patiko. Tik klausimas štai, kiek man knygos mintyse ir širdyje liko? (Beveik surimavau, ane?)
Romano centre – Obern ir Ovenas. Jie susipažįsta Obern netikėtai įsidarbinus Oveno dirbtuvėse. Tačiau ne viskas yra paprasta ir lengva – Obern gedi, bando stotis ant kojų ir kovoja dėl to, kas jai svarbu. O štai Ovenas suvokia viduje besinešiojantis paslaptį, kuri gali pakenkti Obern. Tačiau tai jaunų žmonių jausmų nesustabdo.
Kas patiko? Patiko begalinis žmonių noras stotis ant kojų, kovoti dėl to, kas jiems brangu – nesvarbu – ar tai šeima, ar kūryba, ar abu. Kaip visada man labai patiko ir toji kūrybos dalis, parodų organizavimas, tapyba – viskas apie tai mane tiesiog „veža“, norisi tapatintis su veikėjais, juos pavyksta ir lengviau suprasti.
Netrūko čia ir piktybinių veikėjų, savanaudžių personažų, kurie kaišiojo pagalius ir ratus žmonėms, kuriems jau ir taip gerai nebuvo. Iš serijos – paspardykim gulintį. Nežinau, kodėl gyvenime taip būna, kad jei blogai, tai blogai viskas. Net knygoje tai neerzino, nes juk paprastai taip ir būna. Jei kas negero, tai žiūrėk, nespėsi apsisukti, ir pelkė dar giliau įtrauks.
O šiaip kaip visada – Hoover romantikė, dalina laimingas ar pusiau laimingas pabaigas, procese link to pabarsto druskos skirtingu formatu. Ir šiame romane buvo visko, dėl vienų dalykų ėmė neviltis ir nusivylimas žmonėmis, o štai dėl kitų eilinį kartą norėjosi veikėjus papurtyti, nes nesikalba. Bet jei žinot, kaip ir ką rašo ši rašytoja, čiupkit. Tiesiog smagiai praleisit laiką ir pasimėgausit svetima drama.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
