Kaip vis tik kartais įdomiai sutampa dalykai ir knygos į rankas įkrenta tada, kada įkrenta. Dar įdomiau, kai knygos aplinkybės gana nekukliai sutampa su savu gyvenimu...
Šią autorę jau pažinojau iš jos puikaus romano „Kopenhagos trilogija“, kuris pasirodė kaip labai brandus, stiprus ir daugiasluoksnis. Kažko panašaus tikėjausi ir iš šios mažos knygutės. Tik štai klausimas, ar gavau.
Lisė - sėkminga rašytoja. Jos gyvenime kūryba užima didelę vietą, tačiau jos vidinį pasaulį jaukią jos santuoka ir kūrybinės audros galvoje. Vyras suka romaną su namų tvarkytoja, o štai Lisė yra įsitikinusi, kad jie ir planuoja ja nusikratyti. Visos mintys galiausiai priveda prie to, kad moteris atsiduria psichiatrinėje ligoninėje ir ten sveikas protas ima dar labiau pintis su fantazijomis.
Visada labai suerzina situacijos, kai viena autoriaus knyga būna bomba, o jau po to kuri nors skaitoma kita nuvilia. Norėčiau, kad būtų kitaip. Norėčiau, kad talentingi rašytojai tą talentą dalintų gausiau ir ne taip taupiai. Iš šio romano tikėjausi labai daug. Norėjau, kad paliestų, sujauktų mintis, priverstų pabusti mano empatijos jausmą, kad rezonuotų. Ar kad tiesiog sukeltų daugiau, nei tik erzulį. Deja. Plaukė ir praplaukė kažkur paviršiumi.
Vis tik negaliu nepasidžiaugti, kad knygos apie psichinę sveikatą yra rašomos, leidžiamos ir žmonėms yra suteikiama galimybė kartais pasijausti mažiau vienišiems.
Susitikime instagrame:
