Kiek yra tekę skaityti šios autorės kūrinių, visi patiko. Turbūt reiktų pradėti nuo to. Vienais atvejais esmę ir prasmę atspėjau iš karto, tačiau šįkart viskas buvo kitaip. Šį sykį iki pačios pabaigos nesuvedžiau galų, o jau kai viskas ir paaiškėjo, vis tiek reikėjo grįžti ir puslapį kitą skaityti iš naujo, nes galai susisuko. Nežinau, kiek toji atomazga įtikinanti ir realistiška, tačiau drįsiu teigti, kad nustebins. Dabar, žvelgiant retrospektyviai, matau, kad buvo galima kai ką numanyti. Bet nebūtinai.
Šiame trileryje pasakojama apie buvimą motina, pagrobiamus vaikus, norą keršyti motinai, bandymus ištaisyti praeities klaidas. Didelis viso to kokteilis, o ir įsuka jį net kelios veikėjos. Bet galiausiai taškai tikrai susideda ant i.
Kuo toliau skaičiau, tuo labiau kilo mintis, kad kaži ar buvo čia „gerų“ veikėjų, visos pabaisiškos, kovojančios su savo demonais, ir nesu tikra, ar visada pasirenkančios tinkamiausias kovos taktikas. Na, bent jau man kai kas prasilenkė su mano moralės normomis. Aš visada sakiau ir sakysiu – gali gyvenime elgtis kaip nori, kol tai nekenkia kitam. Skamba gana paprastai, bet čia veikėjos lipo vienos kitoms per galvas ir gana stipriai.
Įdomu tai, kad rezonavo beveik visos temos su tuo, apie ką diskutavome psichoterapijos seansuose tuo metu, kai skaičiau knygą. Buvo įdomu save pagauti vis kapstant giliau ir analizuojant veikėjų poelgius ar mintis. O analizuoti tikrai yra ką, nesvarbu, kad čia vienas iš tų greitųjų „penktadienio“ trilerių.
Man patiko. Buvo įdomu, intriga išlaikyta iki pat pabaigos. Kaip visada kovoju su noru plėstis, analizuoti, kabinti giliau, tačiau nedrįstu to daryti, nes menkiausia detalė čia gali išduoti esmę. Apžvalga tiesiog tam, kad prisiminčiau stiprų įspūdį ir kilusias emocijas skaitant. O to čia netrūko.
Leidyklos dovana.
