Vajetus, aš gi neskaitau psichologinių knygų. Niekada. O dabar nutiko dalykai, nutiko tokie, apie kuriuos dar vis neturiu drąsos viešiau kalbėti, bet gal kada nors pavyks. Šiai dienai apie viską kalbu su psichologe. Tačiau šią knygą pasiėmiau tada, kai gulėjau savaitę ašarose, nematydama prasmės nei gyvenime, nei niekur kitur. O kažkur viduje žinojau, kad reikia ieškoti savyje stiprybės ir bandyti kapstytis iš duobės. Praėjus kelioms savaitėms suprantu, kad laukia ilgas kelias, bet šita knyga garantuotai prisidėjo prie savijautos, kurioje gyvenu šiandien ir prie šviesos, kurios link einu.
Apie ką kalba autorius, kad net gelbėja labai gilioje duobėje įkritusias vištas kaip aš? Kross kalba apie minčių galią. Apie tai, kaip kartais visiškai kitaip suformuluota mintis ar idėja gali jau kitaip paveikti žmogaus poelgius ir vėliau, jų pasekmes. Jis kalba apie tai, kaip mes patys galime sau padėti. Papasakoja apie eksperimentus ir bandymus. Kalba apie placebą, apie gamtos ir gryno oro naudą, pasakoja apie tai, kaip tas overthinkinimas (jėzusmarija, lietuviškai išversta kaip tarškesys) mums kenkia, bet nepalieka ir to, kad kartais ir padeda. Autorius nesileidžia į absoliučiai jokius kraštutinumus. Nieko nežada. Tiesiog ramiai pasakoja apie savo ir kitų patirtis.
Prie porą savaičių su psichologe nemažai apie šią knygą kalbėjomės. Klausė, ką gero iš jos išsinešiau. O gavau daug, sakyčiau, gerokai daugiau, nei tikėjaus. Labai patiko dalis apie ritualų galią prieš svarbius įvykius ar reikalus. Labai patiko istorijos ir tyrimai apie gamtą ir gryną orą. Įdomi ir knygos dalis, kurioje pasakoja apie tai, kaip jau visiškai kitaip sintaksiškai suformulavus sakinį, mintys gali tave visiškai kitaip paveikti (beje, atradau, kad autoriaus aprašytą metodą iš tiesų pasąmoningai naudoju jau kurį laiką ir be šios knygos), nes tai veikia.
Taip pat knygos pabaigoje yra aprašyti būdai kaip padėti sau, ir kaip padėti kitam. Tarsi atmintinė. Labiausiai patiko pasiūlymas nedalinti patarimų neprašytam ir ir nepulti bėdoje esančiam ant viršaus pasakoti “o, ir man taip buvo”… Autorius skatina atsidūrus sudėtingoje situacijoje atsiriboti ir bandyti į viską pažvelgti iš kitos perspektyvos. Elementaru? Elementaru. Ne veltui auklėjant vaikus sakom, kad jei supyksti, skaičiuok iki 10 (atsitrauk). O tada jau šaltesniais nervais gali imtis bandyti spręsti situaciją.
Labiausiai nustebino su grožiu, gamta ir stipriais įspūdžiais susiję tyrimai. Neslėpsiu, nemaniau, kad yra taip, kaip yra. Bet kai daug daug kartų esu vartojusi žodžius, kad kelionės gydo, pasirodo, neklydau. Aišku, kitam tai bus koncertas, maistas, paroda.
Galėčiau plėstis ir citatomis užversti, tačiau šią knygą ir joje esančius perlus reikėtų atrasti patiems. Gal tai bus tiesiog lengvas skaitinys, kuriame rasite kelias rezonuojančias mintis, o gal nutiks taip, kaip nutiko man. Esu dėkinga autoriui, kad sudėjo tokius, rodos, elementarius dalykus į knygą ir paleido ją į pasaulį.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame: