Pasakysiu atvirai – ši knyga labai maloniai mane nustebino. Ne visai žinojau, ko tikėtis. Tik kad bus apie sportą, kad bus meilės, kad bus sudėtingų temų. Viršelis žada paauglišką tralialiušką. Apimtis – kone 700psl. Ką tiek (ir dar net kelias dalis!) rašyti apie regbį ir mokyklos gyvenimą? Bet tada prisiminiau paauglystėje žiūrėtą serialą „Degrasis“ ir kaip šimtus serijų su draugėmis parbėgusios po pamokų žiūrėdavome. Tad ne, 700psl. mokyklos gyvenimo manęs negąsdino. Vis tik gąsdino, ir tebegąsdina patyčių tema. O ji šiame romane, be meilės istorijos ir smurto šeimoje – viena pagrindinių.
Pagrindiniai romano veikėjai – regbio žvaigždė Džonis Kavanagas, kuris bando ir po sudėtingos operacijos atsigauti, ir sporte pasiekti aukštumų vienu metu. O štai Šanon Linč – naujokė Tomeno koledže, su kuria labai greitai susiduria Džonis. Ir nors mergaitė sėkmingai pabėga nuo patyčių senojoje mokykloje, amurtas jos gyvenimo nepalieka. Džonis prisižada Šanon apsaugoti, tačiau kaip tu gali padaryti tai, kai nežinai, nuo ko ją reikia saugoti?
Kiek čiame romane daug visko. Ir negalėjo nežavėti pateikimas. Jei kalbasi paaugliai – jie ir kalbasi. Su keiksmais, dalykų vadinimu tikraisiais vardais, su pasisiuntinėjimais. Na – jei įsivaizduojate kaip tarpusavyje kalbasi paaugliai bernai, tai čia taip viskas ir išversta ir pateikta. Ir gerai. Knygai tik daugiau tikrumo ir autentiškumo suteikia. Lygiai taip pat man vietomis kliuvo padriki dialogai; vis tik, kai sugebėjau išjungti logiką ir įsijungti fantaziją, pamačiau prieš akis veikėjus, viskas nušvuti kitomis spalvomis. O ligoninės scenos po narkozės knygos pabaigoje buvo vertos milijono.
Šlovė, žinomumas, viso to kaina. Man patiko, kad nors autorė kalba apie paauglių meilę, apie stumk-trauk situacijas, kur vėikėjai patys sau trukdo ir šaudosi į kojas, vis tik buvo sugebėta paliesti ir kelias jautresnes temas. Viena iš jų – žinomumo kaina. Viešumo kaina. Džonis – nepaprastai sėkmingas žaidėjas. Jo laukia šviesi, ryški ateitis, tad jį medžioja ne tik mokyklos merginos, bet ir žurnalistai. Buvo gana įdomu skaityti apie tai, kaip jam sekėsi su visu tuo tvarkytis. Ir kaip vėliau elgėsi su tais pačiais dalykais susidūrusi kuklioji Šanon.
Buitinis smurtas – sunkiausiai pakeliama, skaudžiausia, žiauriausia tema. Ypač faktas, kad smurtas liečia ne vieną žmogų, ne du, o daugiavaikę šeimą. Ir toje šeimoje yra visiška norma daugintis be skaičiaus ir vėliau tuos vaikus uždaužyti. Daug detalių atskleisti nenoriu, bet visada stebiuosi moterimis, kurios nebėga. Kurios lieka. Kurios aukoja vaikų ramybę. Va štai šioje knygoje man tas smurtas toks paromantizuotas, kur mamos pasirinkimai tiesiog varo į neviltį. Ir neteisinu nei vieno iš tėvų tokiose situacijose. Tai, kas buvo aprašyta šioje knygoje, yra tiesiog baisu. Man širdį turbūt dar ilgai skaudės. O kur dar pabaiga…
Grįžtant prie ne tokių rimtų temų – romanas mums tarsi demonstruoja, kad priešingybės traukia. Traukia, tik kaži ar paskui būna paprasta su tuo tvarkytis. Bet pamatysim kitose dalyse, nes tikrai skaitysiu ir jas. Rūpi tiek Džonio karjera ir sveikata, tiek ir Šanon likimas. Labai rūpi, nes norėčiau pamatyti teisingus ir protingus sprendimus dėl visų vaikų gerovės. O šiaip, norėčiau, kad niekada niekam nereikėtų pergyventi tokių dalykų, kuriuos patiria visos pasaulio šanon.
Leidyklos dovana.