TRAPIŲ DAIKTŲ PRIGIMTIS - Susan Meissner

Šitas romanas buvo atgaiva visų įmanomų istorinių romanų mišrainėje. Pradžioje, užmetus akį galima numanyti, kad tai dar vienas romanas apie karą, o iš tiesų šį kartą viskas gerokai įdomiau. Šis romanas yra apie vyrą, kuris apgaudinėja moteris ir apie žemės drebėjimą. Pripažinkime, juk apie šią stichiją girdime tikrai retai. O iš tiesų, kai kurie pasaulio kampeliai juk gyvenam nuolatinėje baimėje.

Jauna moteris vardu Sofi atvyksta į Ameriką kaip ir dauguma airių – ieškoti geresnio gyvenimo ir laimės. Kuomet jai sunkiai sekasi Niujorke, moteris nutaria laimės paieškoti kitur ir atsiliepia į laikraštyje pamatytą skelbimą, kuriame turtingas našlys ieško sau žmonos. Sofi susikrauna daiktus ir išvyksta į kitą žemyno pusę, kur tarsi vėl iš naujo ją pasirinka dar kitoks gyvenimas. Sofi santuoka nelaiminga, o viską dar radikaliau apverčia vieną vakarą į duris pasibeldusi nėščia moteris.

Puiki knyga. Įtraukiantis siužetas, moterys, kurios čia veikia – stiprios ir žinančios ko nori. O jų bendrystė – tiesiog įkvepianti. Ypač visomis aplinkybėmis, kuriose moterys atsiduria tikrai ne savo noru.

San Franciskas man širdyje užima ir užims didžiulę vietą. Aš lygiai taip pat, kaip ir šio romano veikėjos vaikščiojau miesto gatvėmis, lygiai taip pat žavėjausi architektūra ir itin retai kažkur kitur sutinkamais vaizdais. Tačiau labiausiai mane San Franciske žavi miesto stiprybė ir žmonių gebėjimas rasti būdus kaip nuo stichijų apsisaugoti, o jei ir nepavyksta – kaip pasauliui subyrėjus vėl atsistoti ant kojų.

Vyro apsukrumas šiame romane yra tiesiog kosmonautiškas. Gebėjimas slėptis po kaukėmis, slėpti realybę, pasirinkimas aukoti žmonių gyvenimus dėl tiesiog absurdiškai menkos naudos sau ir nuolatinis gyvenimas nusikalstant. Kaip ir galėčiau stebėtis ir sakyti: oj, kaip čia taip galima, iš kur tokių blogų žmonių tiek ant šio svieto… bet gi kaži, ar stebėtis iš tiesų reikia.

Kitas skaudus ir svarbus šio romano niuansas – vaiko traumos. Didžiulės, neaprėpiamos, perduodamos vaikui be didesnių pastangų ar susimąstymo. Nuoširdžiai gaila buvo Martino dukrytės ir tiesiog siutau, kaip ja buvo naudojamasi lyg įrankiu.

Patiko. Tikrai patiko, graži knyga apie svarbius istorinius įvykius. O taip pat ir puikiai sumegzta, moterų stiprybe paramstyta vyro pinklių kupina istorija, kurioje, na… atsitiktinumams vietos palikta gerokai daugiau, nei reikėjo. O ir pasinaudota jais įmantriai, tik nesu visiškai įsitikinusi, kad tai mane iki galo įtikino. Vis tik romaną priskirčiau tikrai prie tų, kurie yra daugiau nei tik pramogai.