Dvi moterys, du labai panašūs tikslai gyvenime, tačiau didžiausio kontrasto likimai. Katrina pastoja po dirbtinio apvaisinimo ir galiausiai pagimdo blyškiaveidę dukrelę, pati būdama juodaodė. Abejonės neapleidžia moters, tačiau ji stengiasi gyventi toliau ir apsupti dukrą meile. O štai Tesa, deja, pastojusi po dirbtinio apvaisinimo dukrelės netenka. Dienos, savaitės, mėnesiai eina, ir abi moterys įmetamos ir klaikiausią košmarą: pasirodo, apvaisinimo metu buvo sukeisti kiaušinėliai ir moterys nešiojo svetimus vaikus. Tačiau lieka dilema: kuri iš jų yra tikroji mama? Ta, kuri tokia yra biologiškai, ar toji, kuri išnešiojo, pagimdė ir dabar augina?
Šitas romanas gali drąsiai pretenduoti į vieną tų, kuris sudrasko širdį į skutelius. Ir į vieną iš tų, kur niekaip negalėsite pasirinkti, kurią pusę palaikyti. Nes aš negalėjau. Neturiu vaikų, bet vis tiek negalėjau apsispręsti, kuri iš jų iš tiesų turi gauti tai, ko nori. Ir nuolat, kone viso romano metu norėjau joms abiem išrėkti: susitarkit. Vaikui dėl to bus tik geriau. Daugiau meilės, daugiau dėmesio, mažiau pavargę tėvai. Bet vis tik puikiai suprantu, kad tokiais atvejais yra daug lengviau pasakyti, nei padaryti.
Vienu metu buvau įsitikinusi, turėjau gana tvirtą nuomonę apie tai, kaip norėčiau, kad pasibaigtų šis romanas. Tada tą nuomonę pakeičiau. Tada dar kartą. O galiausiai supratau – kad ir kokia pabaiga čia būtų nutikusi, nebūtų idealu. Būtų skausminga vienai ir kitai. Moterys vis tiek turėtų kažką aukoti. Ramybę taip pat.
Man visada labai patiko Jodi Picout romanai – tad be abejonių, čia labai labai panašus reikalas ir jei mėgstate aną autorę, šią knygą galite griebti be didesnių svarstymų. Problema, socialinės diskusijos, teismas, moralinių kompasų pasireguliavimas ir itin sudėtingi sprendimai. Viską rasite ir šiame romane.
„Kartoju: vaikai prisitaiko. Mylimi vaikai veržiasi link laimės. Kol jie nenaudojami kaip kariaujančių tėvų ginklai, paprastai jiems viskas būna gerai.“
Romanas sudėtingas. Čia ne tik paliečiama sukeistų kiaušinėlių situacija, bet ir nevaisingumas, apie kurį kalbėti dar ir šiandien drįsta ne visi.
Ne visi gali atsiverti, pasisakyti, ypač kai tos sveikatos problemos ir užsitęsiantis gydymas dažnai ne tik kad neduoda norimų rezultatų, bet ir sugriauna santykius. Knygoje apie tai irgi nemažai kalbama, ir viskas tikrai logiška, suprantama, pateisinama, bet labai skaudu.
Drįsčiau teigti, kad čia buvo viena iš labiausiai emociškai išgręžiančių knygų, skaitytų paskutiniu metu. Bet ji puiki, nepalieka minčių jau kelias savaites.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
