Šiame nedideliame romane pasakojama apie nusikaltimą, kai į kaimelio bendruomenės rengiamą pyrago konkursą Agata Reizin pristato savo „šedevrą“, o ji paragavęs miršta žmogus. Visiem čia viskas aišku, tačiau Agata yra tiesiog užsispyrusi išsiaiškinti tiesą ir pasirūpinti, kad būtų paviešinti kaltieji. Jai juk taip pat reikia pačiai išlipti sausai! Tad norėtas idiliškas gyvenimas Kotsvoldo kalvose Agatai net nesišviečia...
Šiame romane aprašomus kaimelius jau seniai noriu aplankyti. Žinau, jie populiarūs, pilni turistų, vietinius tai erzina, tačiau… ech. Vis tiek noriu, nes tai, kaip tos vietos atrodo – vaizdas, kaip pasakose. Labai rekomenduoju pasigūglinti. Tiesą pasakius, tokiame kaimelyje gal net ir mielai gyvenčiau, ypač jei nebūtų landžių kaimynių ir priverstinių veiklų, į kurias čia, žinoma, buvo įvelta ir Agata.
Visi knygos veikėjai smagūs, tikri, realūs. Kai nusišneka, tai nusišneka. Kai kerta kandžiai, tai kerta gana skaudžiai. Ypač Agata – o dievai, aš stebiuosi kaip toks žmogus išvis draugų turi! Laimėtų visus įmanomus liežuvio už dantų nelaikymo konkursus. Va kur jai dalyvauti reikėjo, o ne pyragus „kepti“! Tačiau dėl to tik įdomiau skaityti. Kai pats nusikaltimas ir jo tyrimas nėra stebuklingi, tai bent jau veikėjai visą istoriją paturbina iš širdies. Čia tikrai viskas buvo aišku nuo pat pradžių, tačiau nebuvo nuobodu skaityti kaip Agata viską kapsto, aiškinasi ir visur veliasi.
Sakyčiau, ši knyga kažkiek primena „Nusivylusias namų šeimininkes“, tik labiau posh, toks labiau angliškas, snobiškas. Nors apimtis maža, veiksmo čia netrūks, o ir bus iš ko pakrizenti. Iš viso yra 35 knygos apie Agatėlę. Visai mielai perskaityčiau ir kitas, vien dėl jos aštraus liežuvio.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
