Labai chaotiškai miela šita knyga. Veikėjai tokie nesikalbantys ir nesusikalbantys. Lyg ir kalbasi, lyg ir viską bando daryti protingai, bet na nesigauna, nors tu ką. Jausmus pridenginėja kažkokiais vos ne kontraktais, lyg krauju juos būtų pasirašinėję. Man kaip visada norisi tuos romantinių istorijų herojus apginti – juk mes gyvenime irgi vos tik atsiradus jausmams nebėgam jų viešai išpažinti. Pradžioje pasikamuojam, pakankinam ir visus aplinkinius nesibaigiančiomis kalbomis ir savęs nuteikinėjimu blogiausiam. Tad kodėl stebimės veikėjų poelgiais tokio tipo knygose ir filmuose?
Šiame romane skudurus sumeta Rozalina – gyvenime pasimetusi rašytoja, kurios namuose įgriūna dangus; ir karštas, uch koks karštas draugės pusbrolis Lukasas. O kalbėdama apie skudurų sumetimą turiu mintyje bendrą gyvenimą viename bute, nes abu įklimpe nepavydėtinose, bet gana panašiose gyvenimo aplinkybėse. Ir tas gyvenimas tikrai linksmas, nes Rozalinos įkvėpimas dingęs, o štai Lukasas džentelmeniškai pasisiūlo jai padėti: jis suorganizuos pasimatymus ir parodys jai tikrąją romantiką. O tu šventas naivume...
Gerai, pasakysiu atvirai: pirmus du trečdalius laukiau kol jie jau ir fiziškai sumes skudurus, o kai sumetė, sakiau aaaaaa – ramiau. Nors karštis čia visai tiko. Abiem veikėjams jau senokai reikėjo išsikrauti. Ypač po viso nesikalbėjimo ir bandymo dangstytis labai spalvingomis kaukėmis.
Be to karščio šis romanas yra dar ir apie svajones – reikia jas čiupti, jei tokių yra. Ir ne, tam niekada ne per vėlu. Geriau bandyti ir gailėtis, jei nesigauna, nei likti nepabandžius. Rašau vieną standartinės klišė frazę po kitos ir pati savimi stebiuosi, bet šiaip jau šitoms mintims aš labiau pritarti net negalėčiau. Paprastai kalbant – kam būti taip, kaip nėra gerai, jei gali pabandyti turėti geriau?
Linksma knyga nuo pat pradžių, tikrai labai smagi. Veikėjai tokie paprasti, žmogiški, bet su cinkeliu. Visos knygos metu erzino tropas „aš jai per prastas“. Užkniso ir nesikalbėjimas, bet pati puikiai suprantu, kad gi jei nebūtų šių dalykų, tada romanas būtų tiesiog visiškai lėkšta ir paviršutiniška meilė seilė.
O čia, nors viskas lengva ir smagu, buvo užkabintos ir rimtesnės temos.
Na ir paskutinis dalykas: labai gražūs pasimatymai. Labai jaukūs. Ne visada pasisekę pagal kokius nors standartus ar pasimatymų gidus, bet dėl to tik dar fainesni. Pasirašyčiau tokiam veiksmui, be abejonių.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
