ŠAMPANĖS VYNUOGYNAI - Juliet Blackwell

Rozalina vidury šaltos žiemos iš Kalifornijos atvyksta į Šampanės regioną sudaryti svarbių sutarčių. Čia ją pasitinka sniegas, garsiai kalbantys ir rankomis mosuojantys kaimynai, skanus maistas ir kaip paaiškėja – vietovė slepia begales įdomių istorijų ir Rozalina netrunka su jomis susipažinti. Ir už tai gali padėkoti lėktuve sutiktai moteriai vardu Ema, kuri į Šampanę atvyko ieškoti atsakymų į klausimus iš Pirmojo pasaulinio karo laikų.

Gedulas ir šioje knygoje itin svarbus, bet jau nežinau kelinta čia knyga, kur moteris palaidoja vyrą ir išvažiuoja į Europos pietus atsitiesti, o toliau jau manau siužetas aiškus. Pusiau juokais sakau, pusiau ne visai. Vis tik čia ir aplinkybės kiek kitokios ir gedulas kitoks, kai ant palikusio pasaulį pyksti. Vis tik žaviuosi tokių moterų stiprybe ir gebėjimu atsitiesti.

Prancūzijos grožis šiame romane ypač ryškus, bet suvis stipriausiai čia išreikšta žmonių meilė darbui, savo paveldui ir tradicijoms. Ir šampanui. Tam tikrajam vynui, kuris gaminamas tik šiame regione. Pati burbuliukų nemėgstu, esu ragavusi to tikrojo brut, bet… tai ne mano gėrimas. O sužinoti daugiau apie jo gamybą buvo tikrai įdomu.

Ir kita dalis - Pirmasis pasaulinis karas – Reimso požemiai ir visi istoriniai faktai šį romaną pakėlė į kitą lygį. Nežinojau tiek visko daug! Apie tai, kad žmonės slėpėsi požemiuose po vynuogynais, kad net ir karo metu nurinkinėjo derlių ir gamino vyną, nebuvau girdėjusi apie Anastasijos žirkles ar apie karo krikštamotes. Šitas romanas padėjo man atrasti begales naujų faktų; perskaičiusi jį užsimaniau pasimalti po Prancūziją. Bet taip nutinka perskaičius daugelį romanų.

Šioje knygoje žavėjo šeimų ryšiai ir neįtikėtini sutapimai bei tai, kaip veikė žmonių gerumas baisiausiu metu. Vieni kariaujančius rėmė megzdami kojines, kiti – siųsdami laiškus iš kito pasaulio galo. Kas kaip gebėjo, taip ir padėjo. Ir tai yra pats didžiausias ir nuostabiausias priminimas – žmogiškumas ir palaikymas padės net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose.

Nors dabarties linija įdomesnė, nei praeities, romanas vis tiek man labai patiko. Ir veikėjai, ir siužetas, viskas čia buvo subalansuota. Graži pasirodė ir knygos atomazga, kurios trupinėlius jau buvau susirankiojusi ir nemažai ką susidėliojusi į vietas iš anksto, tad staigmenų nebuvo. Vis tik tai jaukus romanas ir mano minčių nepalieka jau kelias savaites.