PRARASTŲJŲ RECEPTŲ UŽKANDINĖ - Hisashi Kashiwai

Ta pati užkandinė, tie patys maisto detektyvai (tėvas ir dukra), ir vis kiti klientai, kurie ateina čia radę skelbimą žurnale su tikslu, kad užkandinėje jiems padės atkurti svarbius, nostalgiją sukeliančius patiekalus.

Ši knyga pavadinta romanu, nors aš su tuo sunkiai galiu sutikti. Be prieš tai išvadintų bendrumų, kiekviena istorija šioje knygoje yra atskira. Jų niekas nesieja. Be to, kad klientas ateina į kavinukę, be to, kad dukra išsikamantinėja, o vėliau abu gamina. Be to, kad dar vėliau klientas grįžta ir ragauja, o ragaudamas pakeliauja po praeitį ir jam svarbius prisiminimus.

Tikėjausi kažko panašaus į „Keliaujančio katino kronikas“, „Apie katiną, gelbėjusį knygas“, tačiau radau gerokai prastesnę knygos „Kol dar neatšalo kava“ versiją. Tačiau kopija tai negali būti techniškai, nes šioji juk išleista anksčiau! Viena vertus, smagu, kad kūrinys įkvėpė kitą rašytoją sukurti įdomesnę versiją, tačiau kažkiek ir keista, nes tam tikros smulkmenos ir sutapimai buvo tiesiog iki skausmo akivaizdūs.

Čia mane sužavėjo maisto aprašymai. Net nebuvus Japonijoje, iškart užsimanai ten nuvykti ir viską išragauti. Net ir makaronus, pavadintus „Naporitan“ (šitas labai prajuokino). Stipriai jautėsi, kad autorius su didele meile žiūri į maistą, jo ruošimą ir skonius bei jų atkartojimą. Mes tikrai pamename skonius ir kvapus, nors gali būti praėję ir dešimtmečiai. Pavyzdžiui, vis prisimenu vienus ledus, kuriuos kelissyk valgiau vaikystėje, o dabar jų niekur neberandu. Dėl tos pačios priežasties – nostalgijos – prieš porą metų ėjau pirkti vaikystėje naudotų kvepalų, dar ir dabar kartais jai pasipurškiu.

Šios istorijos mane privertė įsitikinti, kaip svarbu yra gyvenime aplinkybės. Tai, kaip matome pasaulį, kaip dažnai neatkreipiame dėmesio į smulkmenas. Kaip dažnai apsigauname pirmo įspūdžio metu. Ir kaip dažnai širdyje nešiojamės skaudulius, kuriuos išspręstume tiesiog pasikalbėję laiku.

Knyga turėjo potencialo būti puiki ar net geneali, tačiau palaidi galai ir man nesuvokiami pasikartojimai iš knygos tą puikumą išvijo. Vis tik japonų virtuvė mane sudomino dar labiau, nei kada nors prieš tai.