ŽMONA - Meg Wolitzer

Populiarus ir sėkmingas rašytojas leidžiasi į kelionę į Helsinkį su žmona Džoana. Tačiau skrydžio metu jo žmona priima radikalų sprendimą palikti vyrą po dešimtmečių sėkmingos santuokos. Kas nulėmė tokį moters sprendimą?

Imdama šį romaną į rankas nežinojau ko tikėtis, tačiau jau pirmame skyriuje mane istorija pasigavo ir nepaleido iki kažkur… vidurio. O juk būtent tada iš visų smulkmenų susidėliojau bendrą vaizdą ir atspėjau visą istorijos esmę. Vis tik tai netrukdė ir toliau mėgautis knyga. Bet. Visada ateina tas bet, nes man tiesiog virė kraujas dėl daug skirtingų priežasčių: pradedant neištikimybe, baigiant dar neištikimybės, o visų labiausiai dėl to, kaip žeminama leidosi romano pagrindinė veikėja.

Moterų pasirinkimas būti tokiose situacijose mane stebina. Daug domiuosi, skaitau, matau atvejus ir situacijas ir gana aiškiai suprantu, kad psichologinis smurtas įpina į labai sunkiai atmaizgomus tinklus ir žmogui pasakyti, kad tiesiog – „išeik“ – nėra taip paprasta. Bet vis tiek racionalus protas sako ką kita – eik, bėk, gyvenk, kurk. Lengviau pasakyti, nei padaryti, ar ne? Aš vis tik dar iki šiol naiviai tikiuosi, kad žmonės, skaitantys grožinę literatūrą joje atras tai, ko jiems labiausiai reikia. Kad galbūt kas nors, perskaitęs tokį romaną pagalvos – oj, aš gi po tokias pačias perkes klampoju. Gal metas trauktis? Norėčiau, labai labai norėčiau, kad tokios istorijos pasiektų tas rankas ir akis, kurioms jų labiausiai reikia.

Norėčiau čia ir apie kūrybą pakalbėti, apie kūrėjus, sąžinę, apdovanojimus. Apie viską norisi daug kalbėti, tik labai sunku tą daryti neatskleidžiant knygos esmės. Vis tik patikinsiu, kad romanas narplioja tikrai daug aktualių temų. Romanas veda mus dešimtmečiais, per tą laiką gana gerai galime išvysti, kaip keičiasi pasaulis ir Džoanos mąstymas kartu su juo. Ir tai džiugina. Beveik.

Kitokia knyga, nors skaitosi lengvai, tačiau tikrai ne iš tų vienadienių atostogų skaitinių, kuriuos perskaitai malonumui ir pamiršti. Kažką palieka. Abejonę. Lengvą nusivylimo kartėlį. Bet galvoje ir labai daug minčių, iš kurių pagrindinė: o kaip šioje santuokoje būčiau pasielgusi aš?