Tikriausiai ne vienas esate girdėję apie Fridą Kahlo. O kiek iš jūsų girdėjo ir apie Diegą Riverą? Įdomus paradoksas – tais laikais, kai pora gyveno ir kūrė, Diegas buvo „tas“, kuris visus pakuria pasibuvimų metų, tas, kuris bendrauja su bet kuo ir visomis įmanomomis aplinkybėmis. Apskritai, juk net ir Frida Diego užsimanė dėl jo žinimumo, talento ir stoto. O štai Frida – kažkuriuo metu gyvenimo nuskriausta, keista mergaitė, kurios talentas vėliau tarsi žiedą išskleidė ir jos asmenybę. Kontrastų sridodrinti šie santykiai ir abiejų kūrėjų gyvenimai, dėl to tik dar įdomiau apie juos skaityti.
Nepaisant to, kad ir koks unikalus jų gyvenimas bebūtų, toksiški santykiai čia ėmė viršų ir kraupino mane dėl to, kaip jie barėsi ir kaip taikėsi. Kita vertus, iš tokių margų asmenybių kaži ar galėtume tikėtis kažko kito?
Kažkada labai labai seniai lankiausi Berlyne ir ten patekau į puikią parodą apie šią kūrėją. Jos biografiją skaitėme su susidomėjimu ir analizavome jos darbus. Nes čia yra tas vienetinis atvejis, kai kūrėja tikrai tapė save, savo gyvenimą, savo patirtis ir nesėkmes. Fridos abortai, Fridos persileidimai – viskas nugulė ant jos drobių ir iki šiol yra įvertinama visų mėno mylėtojų. Vis tik žinant jos gyvenimo aplinkybes ir įdėmiau įsižiūrint į jos darbus, supranti, kad spalvinguose, ryškiuose ir kontrastinguose paveiksluose slypi nenusakomi klodai skausmo ir nevilties. Tad ir šiame romane man itin patiko skaityti apie Fridos patirtis. O tada apie tai, kaip ji viską pavaizdavo.
Menininkai – ar viskas jiems pateisinama? Nes kartais rodosi, kad taip. Kartais atrodo, kad menininkui visada bus atleidžiama, dažniau numojama ranka, neretai – užsimerkiama. Čia galėtų būti gana pakurianti tema diskusijai.
Gražus rašymo stilius, tikrai gerai parašytas romanas. Nesistebiu, kad Frida tiek įkvepia, kad kažkas imasi jos gyvenimą vilkti į prozos rūbą, ir daro tai gana sėkmingai. Vis tik cinkelio man čia trūko. Kai veikėjai TOKIE, tai TOKS galėjo juk būti ir romanas.
