Tai jau penktoji dalis apie Gveną Proktor ir ką aš galiu pasakyti – patinka man šitie trileriai. Gerai sudėlioti, pagrindinės veikėjos šeima tokia, kad patiki jais, juos pamilsti. Tik turiu keistą asmeninį santykį su Gvena: ji tarsi kalba, kad reikia šeimą apsaugoti, kad reikia ir norisi ramybės, tačiau vis tiek pasitaikisu progai kiša pirštus į ugnį ir veliasi į visas įmanomas nesąmones, kurios jai pasitaiko.
Tvenkinyje randami du vaikų lavonai prisegti kedutėse, nuskandinti kartu su automobiliu. Šįkart bylos imasi gera Gvenos draugė Kezija ir aišku, kaip gi kitaip, į projektą įtraukia ir Gveną. O Gvenai irgi viskas ne rožėmis klota, nes atrodytų, kad jau gali gyventi ramų gyvenimą, bet vis kažkas pakaišioja pagalius į ratus ir primena apie praeitį ir jos buvusį vyrą.
Visų pirma, tai jau priešpaskutinė dalis. Šeštoji knyga autorės rašyta kartu su kita autore, nes arba nebespėjo, arba nebeturėjo jėgų – autorė kovojo su liga ir tą kovą pralaimėjo. Vis tik kyla klausimas – kiek dar dalių būtų buvę, jei ne autorės mirtis?
Trileris tikrai ne ką mažiau įdomus nei prieš tai buvę, tačiau, paradoksalu tai, kad gerokai lengviau pamirštamas. Motyvai ima kartotis, situacijos ima darytis nuspėjamos. Per kiek volelių per gyvenimą tu gali perleisti vieną žmogų ir tikėtis, kad jis išnirs nesutrintas į košę? Romane tiesiog puikiai pasitelkiamas bauginimas, įtampa, nesibaigiančios vyro paliktos smulkmenos, tarsi akmenėliai batuose ar smėlis lovoje, kurie neleidžia nei gerai miegoti, nei be skausmo eiti į priekį. Kita vertus, po santykių su prichopatais tikrai reikia nepaprastai daug laiko atsigauti.
O šios dalies moralas tikriausiai yra toks, kad pasaulis yra toks, koks yra. Jame tiesiog yra blogų žmonių ir jie tiesiog nori daryti savo blogus darbus vedini skirtingų priežasčių ir motyvų. Tai liūdina. Dėl tokių priežasčių ir turime įstatymus, turime bausmes, galų gale, kiekvienas savo viduje turime ir po moralinį kompasą. Vieniems jis veikia, kitiems – silpniau.
Vis tiek man patiko ir ši dalis. Sužavėjo Kezija ir jos užsispyrimas. O pabaiga tikrai iš tų, kur uch, sulaikai kvapą kelioms sekundėms. Su rūpesčiu ir susidomėjimu pergyvenau penkias dalis su Gvena, lauksiu paskutinės ir viduje net truputį gaila, kad daugiau nebus.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
