Kokie apgaulingi kartais būna knygų viršeliai. Šis – būtent vienas iš šių, nes paėmus knygą į rankas tikėjaus tiesiog šeimos dramos, paprastos istorijos, kur kažkas laiko neva didelę paslaptį, kuri, pabaigoje paiškės, kad nebuvo tokia jau didi. O gavau visiškai kitokią, kompleksišką, daugiasluoksnę knygą apie kultūrų skirtumus, politiką, terorizmą, diskriminaciją. O kur dar begalė kitų temų, kurias autorė šiame romane palietė.
Pakistanietė Isma gyvena beveik savo svajonių gyvenimą Londone, tačiau jį vis dažniau užtemdo brolio šešėlis ir jo veiklos. Ismai pasitaiko sunkiai gaunama galimybė išvykti į JAV, tačiau merginai neramu, nes Londone palieka savo seserį Anyką ir kažkur pasaulyje pasiklydusį brolį kuris pasuka gąsdinančiais keliais. Tačiau įvykiams jau bekrypstant baisia linkme į seserų pasaulį įlipa Eimonas – JK politiko sūnus, kuris seka savo musulmoniškų šaknų atsisakiusio tėvo pėdomis. Siužetui rutuliojantis šeimų santykiai ir gyvenimai persipina, tačiau viskas veda link labai skaudžių sprendimų ir miglotos ateities.
O, koks puikus šitas romanas. Visų pirma, labai gražiai parašyta knyga, rašymo stilius įtraukia, vertimas sklandus ir nupoliruotas. O po visu gražiu, rožiniu viršeliu ir precizišku rašymo stiliumi paslėpta tamsi, kartais gąsdinanti istorija apie terorizmą, politikos užkaborius ir šeimas, kurios renkasi išsaugoti savo vardą, o ne vaikus.
Kadangi diskriminacijos ir žmonių nustrūmimo į paraštes temos visada mane domino, o tokias knygas renkuosi dažnai, tad ypatingo ar itin kažko naujo šioje knygoje neradau, bet kita vertus – radau labai daug priminimų apie tai, kaip neteisingai kartais veikia mūsų pasaulis. Viskas, kas čia buvo pasakojama apie smegenų plovimą, verbavimą, viskas jau girdėta ir matyta, bet dėl to nebuvo nė kiek mažiau įdomu skaityti. Autorė pasirinko pasakojimą papasakoti iš kelių skirtingų veikėjų perspektyvos, labai pamažu jų gyvenimus surišdama likimo siūlais, kurių su kiekvienu veikėju vis daugėjo.
Vis tik meluočiau, jei sakyčiau, kad knyga nesukėle ir dvejopų minčių apie kitataučius (kitakultūrius – ar išvis yra toks žodis?), kurie atvykę į geriau išsivysčiusias šalis neprisitaiko arba atvykę įmasi reikalauti sau dalykų, kurie jiems buvo norma savose šalyse, tačiau čia gali būti nesuprantami ar net netoleruotini. Šioji dalis mane visada labai glumino ir nepatiko. Kad ir smulkmena, tokia kaip kalba, kuomet atvykėliai net nesistengia prisitaikyti ir nesimoko kalbos.
Tokios knygos yra puikus įrankis norint pažvelgti į situacijas iš kelių skirtingų pusių, kai galbūt imi abejoti visų teisumu. Kai matuojama tolerancija vis slysta iš pirštų ir kai veikėjai yra tokie daugiasluoksniai, kad galiausiai supranti, kad ne viskas pasaulyje yra tik juoda arba balta. Dėl to tokias knygas norisi skaityti ir rekomenduoti – jos atveria akis ir kelia klausimus. O kol nėra puolama į kraštutinumus, tol su pasauliu viskas gali būti gerai.
Susitikime instagrame:
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt
