Pipė įsitikinusi, kad nusikaltimą įvykdė ne tas žmogus, nusprendžia tai panaudoti kaip pagrindą mokyklos rašto darbui ir „išteisinti“ jau negyvo jaunuolio įvaizdį. Salo mirtį paneigti jai padeda jo brolis, kuris taip tiki jo nekaltumu. Pipė ir Ravis imasi tyrimo ypač rimtai nusiteikę. Jie apklausia visus įmanomus žmones, imasi kapstytis po praeitį ir siekia teisybės.
Skaityti buvo įdomu - greitai verčiami puslapiai (nors, spėju, bent pusės jų galėjo nebūti), paliečiamos itin aktualios paauglių problemos - narkotikai, merginų svaiginimas ir išnaudojimas. Gal net drįsčiau teigti, kažkiek priminė „13 priežasčių kodėl“. O tas serialas (knyga mažiau) man itin patiko. Gal problema ir buvo tame, kad viskas matyta ir girdėta n kartų? Ar iš tiesų paaugliai šitaip gyvena? Taip linksminasi? O gal taip yra tik už Atlanto, kur paaugliai esant poreikiui išjungia sveiką protą ir ištrina visas įmanomas jo ribas?
Nemažai dalykų patiko, patiko užsispyrimas, patiko noras surasti teisybę. Patiko Pipės naudojami metodai (šypsojausi skaitydama, ir vis maniau - mergaite, kur tu lendi?), ir šiaip ji rodėsi gana kompetentinga ir visi noriai ar nelabai, bet galiausiai atsakinėjo į jos klausimus. Tačiau bendras vaizdas toks, kad knygos vingių po beveik poros savaičių jau nebepamenu.
Perskaičiusi romaną dar kartą įsitikinau - kartais knygos labai populiarios tampa ne dėl to, kad yra geros, o todėl, kad sulaukia teigiamų atsiliepimų iš reikiamų žmonių. Vien tai, kad knyga best seller'is, nereiškia, kad turi išliekamąją vertę. Nepaisant to, duočiau ją skaityti paaugliams ir jų tėvams. Manau po to galėtų kilti vaisingos ir prasmingos diskusijos. Apie žmogiškumą, pagarbą ir apskritai, apie santykius su kitais žmonėmis.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
