Laura ir Endė – tvirtą ryšį užmezgusios motina ir duktė. Atsidūrusi keistose aplinkybėse Laura šaltakraujiškai užmuša jaunuolį, o Endė pamažu ima suprasti, kad nepažįsta savo mamos ir jog niekada jos nepažinojo. Per parą apsiverčia moterų gyvenimas ir Endė yra priversta bėgti: nuo savęs, nuo mamos, nuo nusikaltimų. O suvis labiausiai – norisi išsiaškinti, ką ji praleido? Kas iš tiesų yra jos motina ir kodėl atrodo, kad tokiai situacijai buvo ruoštasi metų metus?
Pradžioje rodosi, kad bus paviršutiniškas pakapstymas, o mama tiesiog praeityje bus sužeista emociškai arba fiziškai, tai viskas galiausiai tapo sudėtingu tinklu, iš kurio nei veikėjams romane, nei žmonėms realiame gyvenime įprastai nebūna lengva ištrūkti. Tad šioji romano dalis buvo labai įdomi. Sektos, manipuliacijos, įvairios organizacijos man visada atrodė kaip analizės vertas fenomenas, ypač tai, kaip žmonės leidžiasi į tai įtraukiami: per mažai meilės vaikystėje? Per mažai dėmesio iš partnerio? O jei viskas viename, o tada tave pastebi charizmatiškas sektos lyderis ir prižada tau dangų, žvaigždes ir planetas?
Pasikartosiu – nors siužetas labai įtraukiantis, ištisi skyriai man čia buvo nereikalingi. Skaičiau kelis jų ir mąsčiau – kodėl aš apie tai skaitau? Ką tai duoda istorijai? Skaitytojui? Ir tai erzina, nes skaitant tu turėtum būti įsitraukęs, paniręs į siužetą, o ne galvoti, kodėl autorė renkasi vieną ar kitą istorijos vingį. Vis tik nepaisant šių mano paburbėjimų romanas stiprus. Gvildenamos temos gąsdina ir neramina, ypač šiais laikais, kai tokias psichotines teorijas paskleisti užtenka kelių mygtuko paspaudimų.
Neabejoju, kad ateityje dar imsiu į rankas ir kitas šios autorės knygas, nes jos istorijos įtraukia, įsiurbia, o atomazga bent kažkuriais niuansais nustebina, ypač kai jau mažiausiai to tikiesi.
Leidyklos dovana.
