Kelio knygos mano gyvenime užima man labai svarbią vietą. Kiekviena knyga apie keliones, tiesą pasakius man sukelia į paviršių prisiminimus, geras emocijas ir tas patirtis, kurias esu nepaprastai laiminga patyrusi. Tačiau su šiuo romanu nutiko dar kitaip.
Šioje knygoje Stebuklingo Kraujo keliu leidžiasi du veikėjai – lietuvė Rūta ir vokietis Ralfas. Ji – gyvenimo vėtyta ir mėtyta moteris, svajojanti apie šeimą, vaikus. O jis, vėjavaikis keliautojas, kuris bijo netekti laisvės ir įsipareigoti. Instagramas ir socialiniai tinklai jo gyvenime užima didžiulę vieta; vietomis atrodo, kad jie su Rūta yra kaip diena ir naktis. Tačiau pandemija pakoreguoja daugelio gyvenimus, ne išimtis ir Ralfas, kuris vietoje egzotinių kelionių galiausiai leidžiasi miškų takeliais ir lankosi apleistose bažnytėlėse.
Šita knyga mane supurtė. Privertė galvoti apie dalykus, apie kuriuos nebuvau pagalvojusi jau labai ilgą laiką ir padarė net šiokią tokią įtaką mano asmeniniam gyvenimui. Romane keliu einantys veikėjai man pasirodė tokie artimi, kad akimirką kitą net skaudėjo skaitant. Pradžioje absoliučiai tapatinausi su Rūta, supratau jos ramybės poreikį. O vėliau, antroje knygos pusėje viskas apsivertė kone aukštyn kojomis ir ėmiau suprasti Ralfą, jo abejones, jo apmąstymai vedė mane pačiais įdomiausiais minčių vingiais, keliais ir keliukais. Nenoriu labai daug atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą, tik pasakysiu tiek – šis romanas man padėjo susidėlioti galvoje dalį atsakymų dėl savo pačios santykių. Ir įdomiausia yra tai, kokiu metu ši knyga man pateko į rankas. Tarsi pats likimas man būtų ją į glėbį numetęs ir pasakęs – imki, skaityki, čia rasi atsakymus į tuos klausimus, kurių šią akimirką net nespėjai sau užduoti. Ir negaliu už tai nesijausti dėkinga.
Esu ne kartą ir ne du savo paskyroje rašiusi apie tai, kad nemėgstu motyvacinių knygų, ir šios tokia nelaikau. Tiesiog imasi rodytis, kad ji suveikė kaip tokia, patekusi man į rankas būtent dabar, būtent šiame gyvenimo etape.
Lina rašo labai paprastai, įdomiai, įtraukiančiai ir tekstas tiesiog plaukia. Knygoje pasirinktas ne vienas įdomus stilistinis sprendimas, o tai knygą daro unikalia. Negali nepastebėti tokių išskirtinių dalykų. Mano mintyse ir širdyje ji liks labai ilgam. Dar ilgai prisiminsiu Rūtos ir Ralfo pokalbius, autorės aprašytas bažnytėles. O suvis labiausiai, mintyse ir širdyje liks tai, kaip ji mane paveikė ir kokius jausmus sukėlė. Nedažna knyga savyje nešasi tokią galią, o ši būtent iš tokių. Metų pradžia, o jau ima rodytis, kad kaži ar kokia kita knyga artimiausiu metu mane taip stipriai paveiks.
