DEVYNIOS GYVYBĖS - Peter Swanson

Norėčiau apie šią knygą sakyti – koki puiki jos idėja, tačiau negaliu, nes iš to, ką suprantu, knygos idėja pagarbiai „pasiskolinta“ iš pačios detektyvų divos – Agatos Christie. Bet pasakysiu tiek, kad kaip istorijos perdirbinys, romanas sukaltas įdomiai ir tvirtai.

Voke be adreso ar kokių skiriamųjų ženklų devyni žmonės gauna sąrašą su devyniais žmonėmis. Gavęs sąrašą žmogus randa ir save, tačiau kitų, esančiųjų sąraše nepažįsta. O tada sąraše esantys ima mirti vienas po kito. Neskausmingai, netikėtai, tačiau žmogžudystės yra įdomios, planuotos, apgalvotos ir kelia galvos skausmą tiek tyrėjams, tiek ir pačioms potencialioms aukoms.

Prieš kelias dienas įkvėpta jau visai kitos knygos kalbinau savo antrąją pusę kai kuriais moralės klausimais – ar galėtum nužudyti žmogų? Kokiomis aplinkybėmis? Ar pateisini kerštą? Vyko gana karšta ir įdomi diskusija apie svarbius moralinius klausimus, kai vietomis vienas kitu nusivylėme dėl vienas kito požiūrio, tačiau kuo ilgiau diskutavome, tuo stipriau suvokėme, kad tokiomis sudėtingomis temomis nėra vieno teisingo šablono, formelės ar siužeto, kuriuo gali vadovautis visi. Kartais ir menkiausias aplinkybių skirtumas gali duoti visiškai kitokius rezultatus. Tai šis romanas yra labai panašus. Kaip ir viskas logiškai sukrenta, bet po galais, kaip sunku visa tai pateisinti. Net kalbant apie pačią pabaigą – na negaliu pateisinti nei žmogžudysčių, nei preteksto jas vykdyti. Jei pasakysiu daugiau, išduosiu esmę, bet tie, kurie skaitysit, suprasit apie ką aš.

Labai patiko veikėjai. Visi veikėjai iš sąrašo buvo unikalūs, skirtingi, kiekvienas su savo demonais. Be abejo, ne su visais spėjome labai gerai susipažinti (kalbu apie pačias pirmas aukas), tačiau vėliau mirę tikrai spėjo atskleisti savo asmenybes. Čia buvo gana retas atvejis romane, kai nepajutau jokio ryšio nei su vienu iš veikėjų ir niekas man nerūpėjo. Dauguma veikėjų pasirodė kaip šalti, neprisileidžiantys arčiau. Ir nesuprantu, ar toks buvo rašytojo tikslas, ar vis tik čia kuriant romaną pritrūko empatijos. O gal autorius kaip tik nenorėjo skaudinti skaitytojų, nes sąrašo žmonėms lemta mirti?

Įdomus romanas. Paklibino moralės klausimus ir sukėlė jų dar papildomai. Ir nors buvo tikrai daug veikėjų, niekas čia nesimaišė ir nesipainiojo. O ir pabaiga – rodytųsi teisinga, o kita vertus, viskas apie šią istoriją man pasirodė neteisinga. Bet juk tai ir yra įdomu, kaip stipriai mes skiriamės kaip žmonės.