Mano meilė knygoms visada buvo stipri, tačiau kito su laiku, su skirtingomis patirtimis. Noras skaityti nuolat bangavo – buvo etapų, kai neskaičiau arba skaičiau klaikiai mažai metų metais. Ar to gailiuosi? Ne, nes tai tiesiog gyvenimas. Vienu gyvenimo etapu norisi vieno, kitu – jau visai priešingo. Ir sakyčiau, jog ši knyga yra šiek tiek apie tai – apie akimirkas, kai reikia nepamiršti gyventi, kai reikia matyti žmones ir įvykius aplink save, o ne vien knygas. Patikėkit manimi, būta ne vieno ir ne dviejų kartų, kai užsimiršau. Kai pasirinkau likti namie su knyga, o ne eiti į miestą su draugais. Bet ir vėl – manau, kad, matyt, tada taip reikėjo.
Romanas pasakoja apie našlį Mukešą ir jauną merginą Aleišą, kuri dirba bibliotekoje. Ir apie žavią ir šiltą jų draugystę, kuri netikėtai gimsta kartu su meile knygoms. Nei Mukešas, nei Aleiša niekada nebuvo knygų mylėtojai, tačiau vieną dieną Aleiša randa intriguojantį knygų sąrašą ir jo imasi. O visai netrukus rekomendacijomis ima dalintis ir su naujuoju draugu. Nenuskambės kaip naujiena, bet šioje knygoje tikrai daugiau visko, nei tik meilė knygoms. Čia kalbama apie sudėtingus, skaudžius socialinius reiškinius. Apie šeimos dramas ir skaudulius. Čia veikėjai išmoksta ne vieną ir ne dvi pamokas, kuriomis noriai vienas su kitu dalinasi. Tačiau viso romano metu ėmė nuojauta – bus blogai. Bus blogiau, nei yra dabar. Ir tai temdė tokios šviesios ir įtaigios istorijos atmosferą.
Kultūrų mišinys, spalvingumas ir ryškūs kontrastai šį romaną tiesiog puošė. Romane šmėžuoja tas mums tolimas mąstymas, atrodytų, svetima kultūra, o tada skaitai... nardai po veikėjų vidinius pasaulius ir eilinį kartą supranti – mes visi tiesiog žmonės. Su savo traumomis, savo skausmais ir džiaugsmais, nepriklausomai nuo odos spalvos, lyties ar religijos.
Labai norėčiau šį romaną vertinti pačiais aukščiausiais balais, bet negaliu. Patiko saldumas, patiko jaukumas ir jautrios temos. Žavėjo veikėjų meilė knygoms. Bet po perkūnais, Aleišos mama mane varė iš proto.
Negaliu kritikuoti ar komentuoti to, kaip kam turi skaudėti, bet palikus vyrui kristi į gedulą kai yra du vaikai, kuriems tavęs reikia? Moterys velniškai stiprios. Moterys lyg Titanės, atsikelia po didžiausių kovų ir kaip feniksai kyla iš pelenų. O čia... Viešpatieaukščiausias kaip mane nervino. Blogai - verk. Būk. Išsiliek. Ieškok pagalbos. Bet šioje istorijoje mamos skausmo kaina buvo gerokai per didelė. Gerokai. Ir su daug neteisybės. ⠀
Vis tik įspūdžius apie knygą norėčiau pabaigti teigiama nata - mane stebino ir žavėjo autorės knygų skonis. Daugumą jos rekomenduotų knygų esu skaičiusi ir jos man nepaprastai patiko. Knygos pabaigoje yra dar vienas sąrašas, be to pagrindinio, ir jame esančios knygos man matytos, girdėtos ar jau spėjusios paliesti širdį. Tad tikrai, tai ne tik graži istorija, bet ir nuostabi knyga apie knygas.
(Turiu ir nuolaidos kodą GRETA10 www.knygauk.lt)
