Šios rašytojos knygos yra kaip popkornai – žinai, kad naudos nulis, išliekamosios vertės irgi nerasi, tačiau kaip ir popkornus „Auksiniam protui“ perki, taip ir Colleen knygą imi ir skaitai. Žinai, kad bus naivu, kad bus saldu, kad daug ką nuspėsi, ir kad didesnę dalį laiko veikėjai erzins kaip smėlis tarpupirščiuose jau išėjus iš paplūdimio. Bet kažkodėl vis tiek imi ir skaitai. Nes širdyje visi esam šiek tiek romantikai, šiek tiek viduje norim laimingų pabaigų ir situacijų, kuomet per nesąmones perbridę veikėjai gauna saldžią, laimingą atomazgą. Tikriausiai tai suteikia kažkokios vilties?
Teitė atsikrausto gyventi pas brolį ir tarpduryje randa „dovanėlę“ – visiškai nusitašiusį brolio kolegą, pilotą Mailsą. Ir tada viskas prasideda – Mailsas ir Teitė užkuria pirtį, tačiau abu nusistato griežtas taisykles – nekalbėti apie praeitį ir nesitikėti ateities. Tačiau seksas toks geras, o ir be jo Teitė su Mailsu vis ką nors nuveikia, tad nenuostabu, jog ima rastis jausmai… O tai juk prieštarauja taisyklėms, kurias porelė vis dažniau ignoruoja.
Trumpai parašiau apie ką knyga ir supratau, kad vien iš šito galima suprasti, kokia pabaiga laukia. Tačiau romane ne viskas yra taip saldu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mes (ne Teitė) gauname galimybę pakeliauti po Mailsto praeitį ir sužinoti, kas ten jam nutiko, kad jis nenori, negali ir bijo pamilti. Skaičiau ir laukiau, laukiau, laukiau. Ir maniau – jei tai bus kokia smulkmena, nesusikalbėjimas, tiesiog sudaužyta širdis ar dėl neištikimybės sugriuvę santykiai – kalsiu knygai vieną žvaigždutę ir palinkėsiu Hoover… suaugti. Tačiau nieko panašaus daryti netenka. Tačiau vis tik, ar tavo praeities traumos suteikia tau leidimą į gyvenimą žvelgti kitaip, sudėtingiau? Ne, tačiau kartais kitaip nesigauna. O šiame romane, pripažinkime, nors kartais elgėsi šlykštokai, Mailsas su Teite buvo atviras nuo pat pradžių. Norisi ir jį teisinti, ir smerkti. Tačiau pabaiga man viską labai gražiai sudėliojo. Ir smerkti norisi gerokai mažiau.
Nesu labai išranki skaitytoja, ypač jei knygos į rankas patenka tinkamu metu. Man patiko. Buvo saldu, karšta (vietomis net labai). Kartais naivoka ir veikėjai erzino. Tačiau kulminacija man viską sudėliojo logiškai, gražiai ir pateikė visus sprendimus. Norintys šiame romane ras truputį daugiau nei tik saldi meilės istorija, neabejoju. O kiti peiks, nes naivu ir cukruota. Vis tik man neatrodo labai teisinga pirkti cukraus vatą, matant, žinant, kad tai cukraus vata, o tada pykti, kad limpa prie pirštų ir yra saldu.
