Oskarą visas miestukas vadina Kalendoriumi. Kodėl? O gi dėl to, jog vyras yra išmokęs visus vardadienius metuose. Viskas vien dėl merginos, kurią pamatė ir pabijojo užkalbinti. Oskaras yra kitoks, dažnai nesuprastas, dažnai pasmerktas, tačiau tai jam netrukdo įsisukti į miestelio įvykių sūkurį ir susirasti draugų. Ar net imtis projektų, kurie suvienija net ir pačius skirtingiausius žmones.
Skaičiau jau ne vieną knygą, kurios pagrindinis veikėjas arba pasakotojas turi vieną ar kitą psichinį sutrikimą, ir tai manęs neglumina. Netgi priešingai – yra nepaprastai įdomu geriau suprasti, kaip tokie žmonės jaučiasi, kaip mąsto, ar patys suvokia, kad yra kitokie. Ir labai dažnai negaliu nekrizenti iš jų tiesmukumo, ribų nejautimo ir drastiško nuoširdumo. Tokius veikėjus kuria Backmanas, o šiaip tikrai retai galima juos sutikti, su sutikus būna labai smagu. Toks smagus reikalas – še jums, nors kažkas pasakys teisybę ir negaus už tai per galvą. Nes pripažinkime, yra situacijų, kai norėtųsi pasakyti daug, tik supranti, kad visuomenė pasmerks, nors tai ir tiesa. Gi ne apie viską galima garsiai kalbėti.
Labai daug dalykų man šiame romane patiko: tiesmukumas, nuoširdumas, noras padėti kitam, nors ir pats tvirtai ant kojų nestovi. Įdomūs pasirodė tiek veikėjų dialogai, tiek ir dienoraštyje Oskaro išrašomos mintys apie pasaulį, kitus žmones ir reiškinius.
Vis tik labai stipriai pajaučiau atotrūkį tarp Oskaro ir jo motinos: kuomet mama nuolat saugojo „vaiką“ nuo bet kokių pasaulio trikdžių, o jis štai ėme ir tapo kone savarankiškas. Išėjo, ėmesi veiklų, o mamai beliko tik gūžčioti pečiais ir jaudintis dėl vaiko, kuris, kad ir koks savarankiškas bebūtų, bet kaži ar kada nors iš tiesų pilnai suaugs ir subręs. Tačiau vis tik mane Oskaras nustebino ne kartą. Tiek dėl savo empatijos, noro padėti kitam, tiek dėl gebėjimo imtis projektų ir juos visai sėkmingai įgyvendinti. Paskirstyti resursus ir sureguliuoti eismą visiems kitiems. Jo geri norai atnešė nemažai naudos miesteliui, ir dėl tuo nuoširdžiai džiaugiausi.
Ir nors knygoje man labai daug kas patiko, kažkodėl ties viduriu ėmė darytis nuobodu. Humoras gelbėjo situaciją, Oskaro tiesmukumas irgi vijo šalin nuobodulį, tačiau vis tiek liko įspūdis, kad galėjo būti mažiau tų puslapių ir jog ne visko čia reikėjo. Graži knyga, įkvepianti knyga, motyvuojanti knyga. Ir džiaugsmo ir liūdesio čia radau, visko net gana proporcingai. Ir minčių nepalieka, bet kažko pritrūko, kad galėčiau vertinti kaip puikią ir bėgti visiems rekomenduoti.
https://www.knygauk.lt/modernioji-ir-siuolaikine-literatura/3623-mane-vadina-kalendorium.html (Turiu ir nuolaidos kodą GRETA10 www.knygauk.lt)
