Jau ilgą laiką ši knyga šmėžavo mano akiratyje, tad nenustebau, kai viena mūsų leidyklų ėmėsi ją išleisti. Galėtume galvoti, kad čia lengvas romanas apie santykius, bet aš vis tik joje radau gerokai daugiau ir kai kurie motyvai pasirodė labia artimi man ir mano nuotykiams.
Pasakojimo herojė – trisdešimtmečio ribą perkopusi Keisė, kuri bando laviruoti tarp savo didžiausios svajonės – romano rašymo ir tarp padavėjos darbo. Keisė skendi gedule po motinos mirties ir skolose, į kurias sugebėjo įklimpti gana nekukliai. Jauna moteris žongliruoja ne tik rašymo ir darbo kamuoliukais, bet ir vyrais savo gyvenime, kurie ateina pačiu netikėčiausiu metu.
Šis romanas iš pradžių gali pasirodyti kaip labia lengvas, neįpareigojantis ir toks, kurį perskaičius po savaitės pamiršti. Vis tik pabaigus knygą supratau, kaip giliai ir įdomiai autorė sau leido pasikapstyti. Ir įdomiausia buvo ne rašymo, ne susitikinėjimo dalis, o tos situacijos, kur žaidė dvigubi standartai ir moteris nuo vyrų ėmė skirti vis platesnis plyšys. Man patiko kaip drąsiai autorė leido sau įvardinti kai kuriuos dalykus, prieš kuriuos dar ir šiandien visuomenė užsimerkia.
Labai artima knyga pasirodys tiems, kurie ieško atsakymų, save kankina nesibaigiančiais vidiniais dialogais ar monologais. Knyga patiks tiems, kurie klaidžioja tamsiais gyvenimo labirintais, kai už kiekvieno posūkio išlenda po naują baubą. Tokios knygos tiesiogiai transliuoja emociją – žiūrėkit, aš tikras žmogus, aš irgi kartais susimaunu. Aš irgi kartais nusuku ne į tą pusę, į kurią reikėtų. Ir tas tikrumas šioje istorijoje negali nežavėti. Abejonės dėl rašymo, abejonės dėl savo gebėjimų ir galiausiai, nesibaigiantys svarstymai dėl vyrų. Viso to čia netrūko, o dėl to knyga tapo tik dar smagesnė skaityti.
Už visas tokias keises norisi kelti taurę ir linkėti joms atrasti save. Savo pašaukimą ir savo žmones, dėl kurių sproginės fejerverkai visomis įmanonomis prasmėmis. Ši knyga mane įtikino, kad svajoti ir siekti tikslų niekada nėra per vėlu.
