Nesuprantu, kas man atsitiko paskutiniu metu, bet vis dažniau užsimanau knygų anglų kalba. Tokių knygų, kurios dar nešmėžuoja mūsų akiratyje įkyriai ir kai nėra jokių lūkesčių jas imant į rankas. Ir tai man patinka. Šią knygą norėjau perskaityti jau kurį laiką. Išskirtinis viršelis buvo patraukęs akį ne kartą ir ne du užsienio profiliuose apie knygas.
Tai knyga apie du žmones – du menininkus, kurie susitinka bare. Jis – fotografas, ji – profesionali šokėja. Abu juodaodžiai, abu ne visada jaučiasi taip, kaip norėtų. Abu juos veda baimė, įsitikinimas, kad jie niekada nebus tokie, kaip baltaodžiai. Kad pasaulis į juos visuomet žiūrės kitaip, tarsi odos spalva iš jų daugiau atimtų, nei pridėtų. Tačiau jauni žmonės renkasi meilę, aistrą, ryšį, vienas kitą.
Šita knyga yra tikrai viena iš tų, kuriose nerasi itin sklandaus siužeto, nes čia veikėjai tiesiog yra, tiesiog kalbasi, būna. Kartais pergyvena kraupiu įvykius, kartais susiduria su neteisybe, tačiau mano subjektyvia nuomone, tai ne visai siužeto vingiai. Bent jau šiame romane tikrai ne jie yra svarbūs ar svarbiausi. Čia gerokai svarbesnis yra veikėjų vidinis pasaulis, jų baimės, jų begalinis noras priklausyti, pritapti, tačiau tuo pat metu kiaurai tarsi liūtis merkiantis suvokimas, kad tai nenutiks niekada. Šalyje, pasaulyje, kurį valdo baltaodžiai, labai retas juodaodis pasijaus pilnaverčiu žmogumi.
Ir žinote, man šioji knyga tikrai nepasirodė vien tik apie rasę. Ar apie diskriminaciją. Tai knyga apie žvilgsnį į kitokį. Apie nemokėjimą bendrauti su tuo, kuris yra kitoks. Apie galvoje besisukančius klausimus, kai pamatai žmogų su negalia, tačiau nedrįsti jų paklausti. O žinote, tie klausimai visiškai aiškiai atsispindi žvilgsnyje, kuris dažniausiai būna nukreiptas į žemę. Nežinojimas nėra nieko blogo. Apsimetimas, kad žinai – gerokai blogiau. Ši knyga yra apie tai – apie baimę kitokiam. Rasei, orientacijai, ligai, kultūrai. Visko mišiniui. Ir skaityti viettomis buvo skaudu. Kone fiziškai jaučiau tai, ką sako autorius, vietomis širdis plyšo, o tada vėl džiūgavo dėl teksto grožio. Dėl minčių dėstymo. Dėl minimos muzikos, literatūros ir kultūros.
Šis romanas patiks visiems lėtos literatūros mėgėjams, patiks tiems, kas mėgsta panarstyti kitokias, sudėtingesnes meilės istorijas ir socialines problemas, kurių aštrūs kampai turėtų badyti kiekvieną iš mūsų, bet taip nutinka ne visada. Tokios knygos – atveria akis, ir aš jaučiuosi dėkinga, kad kartais lemtis mano rankas link jų ištiesia.
Susitikime instagrame!
