Prisipažinsiu, aš esu truputį Grinčas. Mane erzina, kad parduotuvės Kalėdoms puošiamos dar neprasidėjus žiemai, man nepatinka, kad Mariah Carey daina smegenyse kalti ritmą ima jau spalį. Nesu visų didžiųjų metų švenčių mėgėja. Tačiau gražios ir jaukios istorijos apie tuos, kurie džiaugiasi šventėmis – jau kitas reikalas. Galiu žiūrėti kalėdinius romantinius filmus metai iš metų ir jie man nepabos. Juk visada smagu dėl kitų pasidžiaugti. Panašiai nutiko ir su šia knyga. Kalėdinė istorija, o aš ją skaičiau spalį. Ir neburbėjau, įsivaizduojat?
Romane pasakojama apie darboholikę Miną Keslę, kuri prieš pat šventes gauna laiškelį iš praeities, susijusį su katinu ir senais draugais bei nuo pasaulio atkirsta Morgelinos sala. Jauna moteris leidžiasi į vaikystėje pamiltas vietas – čia kadaise ji leido savaites su mama ir jos draugu Deividu, o kompanija jiems tuomet palaikė katė Murkė. Gautame raštelyje – prašymas pasirūpinti kate. Mina nesupranta, ar gali būti, kad praėjus tiek metų kalbama apie tą pačią katę? Atvykus į salą ima dėtis keisti dalykai ir moteris supranta, kad laukia nemažai nuotykių.
Kažkodėl skaitydama įsivaizdavau viską labai ryškiai: uolos, skardžiai, jūros bangos, mažos trobelės, iš kamino rūkstantys dūmai. Kakavos, šviežiai keptų sausainių kvapas ir garsiai ausyse rėkaujantis vėjas. Įsivaizdavau, kaip nuostabiai filme atrodytų ir knygoje aprašytas vakarėlis, įvykęs romano pabaigoje. Ši knyga – ne tik jauki, graži, šilta, bet ir nepaprastai kinematografiška. Tiek natūralūs gamtos procesai, tiek ir mistiškoji knygos dalis atrodytų įspūdingai perkelta į ekraną.
Šis romanas apie praeitį, apie tai, kaip reikia mokėti paklausti, kalbėtis, atleisti ir paleisti. Nemažai čia pamokų radau ir didaktinių poteksčių, bet kokia kalėdinė istorija be to? Juk pro langus stebi nykštukai ir tikrina, kurie elgiasi gerai, o kuriems dovanų šiemet nebus. Tad ir romantiška, jautri istorija turi patikrinti veikėjus, pasukioti jų moralinį kompasą ir ištaisyti praeities klaidas.
Man labai patiko. Visiškai saldi, nuspėjama, bet šilta ir jautri. Ir nesinori prie to nuspėjamumo ir saldumo kabintis, nes kartais žmogui tiesiog reikia gerumo, jaukumo ir šilumos. O perskaičius šią būtent tai ir gavau. Ir gal net truputuką labiau ėmiau laukti švenčių.
