Dar vienas greitas, veiksmo, paslapčių ir intrigų kupinas trileris. Pastaruoju metu imu pastebėti, kad vis dažniau trileriuose į veiksmą ir nusikaltimus yra įtraukiami tyrėjai, kriminalistai. Ne tam, kad dirbtų savo darbą, o vis dažniau vienaip ar kitaip būna susiję su nusikaltimu, ar dar kaip nors įdomiai įsitraukę. Ir jau imu jausti, kad tai tampa šiokiu tokiu dabar labai populiarių trilerių šablonu. Vis rečiau aptinku knygas, kuriose tyrėjai tiesiog tiria ir košę privirę būna pašaliniai asmenys. Tiesiog mintis, pastebėjimas perskaičius ir šį trilerį.
Jana Berzelijus – talentinga, be skrupulų dirbanti prokurorė. Šįkart jos akiratyje byla, kurios pagrindinis klausimas: kas nušovė Migracijos departamento vadovą? Ir kas ir kodėl nužudė vaiką, rastą pakrantėje? Tačiau didžiausias ir labiausiai Janą gasdinantis klausimas yra ant vaiko pakaušio išraižytas vardas. Jana atsiduria tarsi viename iš savo košmarų, būtent tokiame, kokie ją persekioja kone visą gyvenimą. Moteris jaučia, kad mirtys gali būti susijusios ir su jos praeitimi, tad imasi tyrimo savarankiškai.
Labai, net labai gera trilerio idėja. Pačių nusikaltimų, eigos, įrankių ir apskritai, viskas, kas susiję su vaikais čia buvo nepaprastai įdomu. Šiurpu, siaubinga, nežmoniška – taip. Bet velniškai įdomu. Skaitydama vėl jaučiausi panašiai, lyg kapstyčiausi po kokios siaubingos sektos užkaborius.
Norėtųsi daugiau ką nors pakomentuoti, bet negaliu, nes net menkiausia gilesnės analizės nuotrupa gali atskleisti esminę romano detalę ar nukreipti mintis tiems, kurie dar tik skaitys. Vis tik paminėsiu, kad ir šiame trileryje nebuvo tų populiarių skandinaviškų skerdynių ar kankinimo. Tik kelios vienos privertė susigūžti, nes esu jautri kankinamų / išnaudojamų vaikų aprašymams ar vaizdams. Greitas, įtraukiantis, ir įtampą išlaikantis iki pačios pabaigos trileris. Ar iš tų stipriųjų? Gal ne, bet dėl to malonumo skaitant tikrai nėra mažiau.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt