PAVYDO EKSPERTAS IR KITOS ISTORIJOS - Jo Nesbø

Šis rašytojas yra mylimas, kai kurių skaitytojų įvardinamas kaip geriausias, mylimiausias, visoks kitoks -iausias. Iš gerosios pusės. Tai buvo trečioji knyga, kuri pateko man į rankas (Hulės serijos dar vis neklibinu, laukiu etapo gyvenime, kai galėsiu nerti ir nerti giliai ir ilgam). „Makbetas“ stogo nenunešė, o štai „Karalystė“ pernai pateko į geriausių knygų sąrašą. Iki šiol dar vis pagalvoju apie tai, kaip puikiai ji buvo susukta ir kaip įtraukė tuo metu, kai ją skaičiau. O štai trumpos istorijos…

Patiko pati pirma - „Londonas“, nors jos trumpumas neleido iki galo įsijausti, o jau viduryje numaniau, kur čia šuo pakastas ir neprašoviau. Vis tik žavėjo veikėjų flirtas, žinant visas aplinkybes.

„Eilė“ pasirodė pati sunkiausia emociškai. Toks pasirinkimas tarp „ar tai teisinga“ ir tarp „blemba, suprantu aš, kartais tikrai kyla panašių minčių“ ir tada varai save iš proto mintimis: ar aš blogas žmogus, jei pritariu istorijos pabaigai?

„Šiukšlės“ ir „Odas“ įstrigo mažiausiai, o „Auskaro“ gal net iki galo ir nesupratau…

Na ir liko dvi istorijos, apie kurias noriu pakalbėti plačiau. „Prisipažinimas“ – viena iš trumpesnių, bet pasirodė kaip ta, kuri kerta. Kerta stipriai. Taip įdomiai sukalta, kad tuos keliolika puslapių skaičiau kone be žado. Pasirodė labai įdomi, netikėta, įtaigi, kažkiek bauginanti. Ir pati ilgiausia, pavadinime minima „Pavydo ekspertas“ tiesiog įsiurbė. Visiškai nieko prieš būčiau pamatyti filmą, pastatytą pagal ją. Arba perskaityti didesnės apimties kūrinį, geriau ir plačiau atskleidžiant veikėjų vidinį pasaulį (o Nesbø juk tą puikiai moka).

Vis tik pastebėjau, kad visas šias istorijas sieja vienas motyvas – pavydas. Viena ar kita prasme, tai buvo tas nematomas veikėjas, kuris dirigavo visam istorijų orkestrui. Daug mąsčiau, kaip stipriai šitas jausmas gali paveikti žmones. Kokiems baisiems dalykams dėl to pavydo ir sakyčiau, iš jo išeinančio keršto troškimo mišinio gali ryžtis žmogus. Labai įdomu, net labai.

Perskaičiusi supratau, kad man kur kas labiau patinka detektyviniai romanai ar trileriai, kuriose galime „mirkti“ ir „marinuotis“ ilgiau, kuriose paslėpta, o vėliau atskleista dešimtys paslapčių ar detalių. O kur dar galimybė evoliucionuotis veikėjams ir visi siužeto vingiai... Tačiau šį rinkinį visiškai išgelbėjo „Pavydo ekspertas“, apie kurį galvosiu dar ilgai. Paini, bet labai įdomi istorija.

Leidyklos dovana.