Kai skaičiau „Svečių sąrašą“ negalėjau atsistebėti tuo, kokią puikią atmosferą sukūrė autorė. Šiaip dažniausiai stengiuosi nelyginti kūrinių, tačiau po perkūnais, čia apėme visiškas déjà vu jausmas. Atmosfera, į vieną uždarą vietą surinkta grupė draugų, nusikaltimas, praeities istorijos ir ryšiai. Absoliučiai viskas šiame romane kartojosi. Autorė pasiėmė šabloną, sugalvojo kitą pabaigą, parinko kitokius vardus veikėjams ir sudėliojo naują istoriją. Įspūdis būtent toks.
Grupė trisdešimtmečių, kartu studijavusių draugų susirenka atšvęsti Naujųjų metų. Šventės vieta – atokiau nuo civilizacijos paslėpta sodyba Škotijos aukštumose. Kompanija nemaža, tad visiškai nenuostabu, kad netrukus ima į paviršių lįsti paslaptys ir suslapstytos ylos. Su laiku pasimato, kurie veikėjai yra nuoširdūs, švęsti nusiteikę draugai, o kurie tarsi susirinkę bandys aiškintis praeities skaudulius ar santykius. Tačiau ne viskas vyksta pagal planą – Naujųjų metų dieną draugus pasiekia naujiena – rastas vienas kūnas ir didelę dalį romano mes net nežinome, kas žuvo ir kodėl.
Be visos absolventų dramos romane veliasi ir dar viena siužetinė linija, susijusi su sodybos savininkais. Ir aš nesu tikra, kiek jos čia iš tiesų reikėjo. Viskas šiame trileryje man kliuvo. Kliuvo pasikartojimai, kliuvo jau minėtas déjà vu jausmas ir tai, kad daug visko pasirodė matyta ir girdėta n kartų. Daug bereikalingos dramos.
Vis tik taip pat, kaip ir prieš tai skaitytame autorės romane, taip ir čia man patiko atmosfera. Ką jau moka tai moka Lucy, tai sukurti tokią atmosferą, kad vietomis šiurpas kūnu laksto. O dar labiau patiko pabaiga. Vėl įsitikinau, koks kerštas ir noras būti pripažintu gali būti stiprus ir privesti prie protu nesuvokiamų dalykų. Vidutinis trileris. Jei jų skaitoma mažiau, patiks ir intriga liks iki pabaigos, tačiau trilerius ir detektyvus imant į rankas dažniau – knyga pasirodys iš tų, kur perskaitai ir pamiršti.
Susitikime instagrame!
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt
