BAIMĖS KRIOKLIAI - Rachel Caine

Aš jau susitaikiau su faktu, kad pagrindinė šios serijos veikėja pati ieško problemų. Paprastai, jeigu jos pačios jos nesusiranda, tai Gvena Proktor pasiima vaikus už parankės, į viską įvelia ir savo mylimą vyrą, o tada keliauja šunkeliais, kuriuose randa „nuotykių“. Ir nepaisant to, šios knygos įtraukia. Šioji dalis – puiki. Net labai puiki, nes kiek čia visko daug buvo, ir kaip apie tai įdomu skaityti!

Šioje dalyje Gvena imasi ieškoti dingusio vaikino Remio. Ji dirba detektyvų agentūroje, tad naujas nuotykis – jos darbo dalis. Tačiau apsiėmusi kapstytis po dingusių asmenų bylas Gvena nė nenumano, į ką eilinį kartą veliasi. Be dingusių asmenų bylos Gvena ir jos šeima susiduria su išsūkiu – nusikaltėlių šutvė jų kaimynystėje reikalauja, kad jie išsikraustytų ir paliktų vietovę, nes jie neva „nori ramybės“. Prašymas toli gražu nėra malonus ir sprendimą priimti moteriai sunku – jie pamilo vietovę, susirado draugų ir čia jau ėmė jaustis iš dalies saugiai.

Absoliučiai pavergė mane šioji dalis. Tai, kas su kiekvienu siužeto vingiu ėmė aiškėti, mane šokiravo. Purčiausi ir sunkiai galėjau patikėti tokiais dalykais. Tai, kaip autorė paaiškino dingimus, jų priežastys, motyvai, ir už tai atsakingi asmenys – retai sutinkama ir šiame romane buvo nepaprastai įtaigiai sukurpta. Daug atskleisti nenoriu, nes viskas ir aiškėti ima tikrai ne nuo pat pradžių, tačiau galiu patikinti planuojančius skaityti – čia bus įdomu. Ne blogąja prasme įdomu, o iš tiesų žadins smalsumą, skaitysit išnašas apie kitus panašius atvejus ir norėsit domėtis plačiau.

Ir vis tik, kad ir kokia Gvena kartais būtų erzinanti, negali nežavėti jos ryžtas. Noras išgelbėti visą pasaulį, nors dėl to pati (arba artimieji) nuolat gauna per galvą. Jos bebaimiškumas ir įsitraukimas į kiekvieną bylą, empatijos jausmas (gal dėl pačios patirčių) negali nežavėti. Bet ir gąsdina tuo pat metu. Nežinau, ar ryžčiausi tokioms avantiūroms turėdama vaikų. Tikrai nežinau. Bet jei ne tokie žmonės kaip Gvena, aukų istorijoje būtų gerokai daugiau. 

Ir paskutinis dalykas – tai persekiojimas. Nesibaigiantis, nesiliaujantis persekiojimas, grasinimai, bandymas susidoroti. Kaip vis tik lengva yra žmonėms praplauti smegenis, kaip vis tik dauguma renkasi patys nemąstyti. Skaudu skaityti, nelengva turėtų būti žmonėms, ir realiame gyvenime patiriantiems panašius dalykus. ⠀

Ketvirtoji dalis pasirodė kol kas pati įdomiausia ir labai lauksiu likusių dviejų. Nežinau, kiek dar problemų sugebės šita pasiutus moteris susirasti, bet net neabejoju, kad skaityti bus vis dar įdomu.

Leidyklos dovana.

Susitikime instagrame!
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt